Prieš daugiau nei 200 metų, kai nebuvo nei palydovų, nei GPS, mokslininkai ėmėsi milžiniško iššūkio – nustatyti Žemės dydį ir formą naudodami tik rankinius prietaisus, žvaigždes ir medines piramides.
Struvės geodezinis lankas
Taip buvo suformuotas Struvės geodezinis lankas – 2822 kilometrų ilgio dienovidinio matavimo trianguliacijų (trikampių) matavimų grandinė, jungianti 259 taškus per dešimt Europos šalių, įskaitant Lietuvą.
Ši išskirtinė kultūros, mokslo ir istorijos vertybė prieš 20 metų buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šiemet ši sukaktis minima įvairiais renginiais ir pamokomis.
Struvės geodezinio lanko paskirtis
Struvės geodezinio lanko paskirtis – tiksliai nustatyti Žemės formą, dydį ir kreivumą. Matavimai vyko nuo 1816 iki 1852 metų. Keturių ekspedicijų metu mokslininkai nustatė kampus tarp lanko punktų naudodami tik optinius prietaisus.
Struvės geodezinis lankas driekiasi per Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą pagal 26° Rytų ilgumos dienovidinį nuo Hamerfesto (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje iki Izmajilo (Ukraina) prie Juodosios jūros (tarp 70°40’ ir 45°20’ Šiaurės geografinės platumos lygiagrečių).
Šis geodezinis tinklas buvo didžiausias ir tiksliausias savo laikmečio projektas, kuris padėjo mokslui tiksliai apskaičiuoti pagrindinius Žemės parametrus iki tol, kol atsirado palydoviniai matavimai.
„Struvės geodezinio lanko įrengimo ir išmatavimo istorija įprasmina neįtikėtiną technologinį proveržį geodezijos, astronomijos ir Žemės pažinimo srityse.
Dėka glaudaus mokslininkų bendradarbiavimo, ji prisidėjo prie didelio būriožymių mokslininkų iškilimo ir paskatino vietos universitetų bei observatorijų steigimą. Tai rekordiškai pakėlė žinias apie mūsų planetą.
Tai buvo fantastiškai didelis tam metui projektas. Jo rezultatais žmonija naudojosi daugiau nei šimtą metų“, – teigia Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės analitikas bei Struvės geodezinio lanko koordinacinio komiteto narys dr. Saulius Urbanas.
Matavimų ekspedicijos
Matavimų ekspedicijose dalyvavo gabiausi to meto mokslininkai, buvo sukurta pažangi geodezinių ir astronominių matavimų teorija ir metodika. Specialiai šiems matavimams išrasti ir pagaminti prietaisai, įrengtos observatorijos.
Iš 259 Struvės geodezinio lanko punktų, Lietuvoje yra 18. Grandinės punktai buvo įtvirtinti lauko akmenimis, sutvirtintais kalkių skiediniu, žemėje iškastose duobėse.
Tokio mūro viršuje įmontuotame akmenyje buvo išgręžiama kiaurymė. Į ją supilto ištirpinto švino paviršiuje įkirstu kryžiuku buvo pažymimas centras.
Šiaurinėje Struvės geodezinio lanko dalyje punktų centrai dažnai buvo fiksuojami žymomis uolose. Punktuose kampams matuoti buvo statomos medinės piramidės (trianguliacijos bokštai), kai kur siekiančios iki 50 m aukščio.
Optiniais prietaisais išmatuoti kampai tarp punktų, pagal dangaus šviesulius nustatyta astronominė platuma ir krypties į gretimą punktą astronominis azimutas, bazėse – linijų ilgiai.
Nors matavimai buvo daromi sudėtingomis sąlygomis, jie atlikti neįtikėtinai tiksliai. Vidutinė kampų matavimų paklaida nesiekė 0,7“, lanko ilgio matavimų paklaida buvo tik 4 mm kilometrui.
Lankas pavadintas žymaus XIX a. mokslininko Fridricho Georgo Vilhelmo fon Struvės vardu, pristačiusio šią vertybę visuomenei.
Nuo 1852 m. iki pat XX a. vidurio, kol nebuvo palydovinių matavimų būdų, šio lanko matavimais nustatyti Žemės parametrai (kreivumo spindulys, skersmuo, Žemės dydis) taikyti apskaičiuojant Žemės modelius geodezijoje, kartografijoje, astronomijoje ir navigacijoje.
Lietuvoje UNESCO paminkliniais akmenimis įamžinti 3 Struvės geodezinio lanko punktai
Meškonyse, Paliepiukuose (Vilniaus raj.) ir Gireišiuose (Rokiškio raj.), o prie Strorių geodezinio punkto (Anykščių raj.) įrengtas 1,2 km. ilgio Storių pažintinis takas.
Tarptautinio Struvės geodezinio lanko koordinacinio komiteto narių sumanymu 2025 metais sukurtas video filmas, pristatantis lanko vietovės punktų vaizdus, perteikiant Struvės geodeziniu lanku jungiančių šalių, kalbų, gamtovaizdžio, kultūrų ir kalbų įvairovę.
Jį galite peržiūrėti Aplinkos ministerijos Youtube kanale. Daugiau žinių apie Struvės geodezinį lanką UNESCO svetainėje.
