Lietuva šiuo metu neturi dirbtinio proto (DI) skaidrumo standarto, kuris padėtų suprasti, kokius algoritminius įrankius ir kokiais tikslais naudoja viešojo sektoriaus institucijos.
Bendrai, šalyje trūksta strateginio matymo, aiškių įsipareigojimų ir atsakingos institucijos, siekiant mažinti DI technologijų keliamus pavojus ir didinti jų suteikiamą naudą, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktas žvalgomasis skaidrumo tyrimas.
Viešojo sektoriaus institucijos Lietuvoje šiuo metu algoritminius įrankius naudoja vidaus procesų veiksmingumui didinti, stebėsenai ir viešųjų paslaugų teikimui gerinti.
Tai daro bent kas 4 institucija (12 iš 53). Visiškai automatizuotas sprendimų priėmimas, kai galutinį sprendimą be žmogaus įsikišimo priima algoritmas, šiuo metu dar nėra naudojamas.
Tyrimo dalyvių teigimu, vienas pagrindinių pavojų, susijusių su algoritminių įrankių naudojimu, yra algoritmų šališkumas, nepakankamas jų išbandymas, netinkamų duomenų rinkinių naudojimas arba nepritaikymas šalies kontekstui.
Didžiausia šiuo metu išskiriama nauda – mechaninio, rutininio darbo mažinimas.
Remiantis užklausų duomenimis, 4 iš 12 institucijų (Krašto apsaugos ministerija, Nacionalinė teismų administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba) nuolatos vykdo stebėseną, siekdamos užtikrinti, kad algoritmų priimami sprendimai yra tikslūs ir etiški.
Viešojo sektoriaus darbuotojams trūksta žinių apie dirbtinio proto naudojimo, diegimo galimybes, o tai gali kelti pavojų priimamų sprendimų kokybei.
Pavyzdžiui, šiuo metu nėra pakankamai investuojama į darbuotojų žinias apie DI poveikio stebėseną bei gebėjimus, kaip tinkamai rengti tokių įrankių technines specifikacijas juos perkant iš tiekėjų.
„Dirbtinis protas neišvengiamai atkeliauja ir į sprendimų priėmimą viešajame sektoriuje.
Būtent todėl labai norėčiau, kad mūsų valdžios atstovai imtųsi iniciatyvos ir Lietuvoje aiškiai sutartume dėl dirbtinio proto naudojimo strategijos bei DI skaidrumo standarto.
Turime žinoti, kas slypi už sprendimų, kurie tiesiogiai paliečia mūsų gyvenimus, ir kiek pagrįstai jie priimami“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė.
„Nyderlandų Karalystės Vyriausybė viena pirmųjų Europoje pradėjo naudoti algoritmus sprendimų priėmimo procese.
Tačiau mes išmokome sunkią pamoką, kad technologijos gali atnešti greitį, bet nebūtinai tikslumą.
Žmonės turėtų turėti galimybę priimti galutinį sprendimą viešojo valdymo klausimais, ne algoritmai“, – teigia J.E. Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Džekas Tvisas Kuarlis van Ufordas (Jack Twiss Quarles van Ufford).
Atsižvelgiant į pagrindines tyrimo įžvalgas bei matomus pavojus, TILS siūlo:
Ekonomikos ir naujovių ministerijai aktyviau įsitraukti ir skatinti pokalbį apie strateginį dirbtinio proto kūrimą ir naudojimą šalies mastu.
Taip pat, burti profesionalų bendruomenę, siekiant aptarti ir susitarti dėl nacionalinės DI naudojimo strategijos, ES DI reguliavimo perkėlimo, DI skaidrumo standartų sukūrimo, už tai atsakingos institucijos Lietuvoje atsiradimo arba priskyrimo.
Reguliariai rinkti ir skelbti apibendrintą statistiką apie DI technologijų naudojimą viešajame sektoriuje Lietuvoje, nurodant, kokios DI technologijos yra naudojamos, kokiais tikslais, kiek tam skiriama lėšų.
Sukurti DI skaidrumo standartą, kuris užtikrintų, kad duomenys apie DI naudojimą viešojo sektoriaus institucijose būtų skelbiami viešai, atvirų duomenų formatu, taip pranešant ir visuomenei.
Perkančiosioms organizacijoms taikyti šį standartą rengiant viešųjų pirkimų technines specifikacijas ir sutarties vykdymo sąlygas.
Viešojo sektoriaus institucijoms kelti darbuotojų gebėjimus ir žinių lygį, siekiant kurti ir/ar įsigyti tikslingus DI sprendimus, gebėti juos tinkamai naudoti ir vertinti jų poveikį bei kuriamą pokytį.
Viešojo sektoriaus institucijoms, naudojančioms automatizuotą sprendimų priėmimą, reguliariai vertinti, ar jie veikia tiksliai ir etiškai.
Prireikus, sukurti grįžtamojo ryšio mechanizmus.
Ši studija bei patarimai remiasi TILS 2023 m. rugsėjo – spalio mėn. atliktais 7 pusiau struktūruotais giluminiais kokybiniais interviu su viešojo sektoriaus institucijų, akademijos atstovais bei oficialių užklausų (55), siųstų 2023 m. birželio mėn., žinioms gauti duomenimis.
Sumanymas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje.
