Turbūt ne visi įsivaizduoja, kaip dėmesio vertos nekilnojamosios paveldo vertybės atsiduria Kultūros vertybių registre, tampa paveldo vertybe, kas ir kaip šį procesą rengia, kas ir kodėl nusprendžia, kurias vertybių savybes laikyti vertingosiomis, saugotinomis, su kokiomis problemomis susiduriama šiame darbe.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje spalio 19 d. įvyko besidominčiųjų paveldu susitikimas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) trečiosios ir Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariais.
Susitikime dalyvavo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos žinovai dr. Mindaugas Bertašius, Jolita Kančienė, Nijolė Steponaitytė, dr. Giedrius Janauskas, dr. Aušra Mlinkauskienė, dr. Vytautas Petrušonis, Rimgaudas Miliukštis, Regina Tumpienė ir Rytis Vieštautas, KPD Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus ir vyr. specialistė Asta Naureckaitė.
Susitikimo pradžioje teisinius Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų bruožus pristatė KPD Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vedėja Rita Kuncevičienė.
Pranešėja papasakojo apie visoje Lietuvoje veikiančias Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas, aptarė jų darbą, pateikė skaičius, kiek pastaruoju metu apsvarstyta aktų bendrai visose Vertinimo tarybose, kokie nusimato iššūkiai priėmus naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakciją.
R. Kuncevičienė pabrėžė, kad KPD trečioji ir Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos turi itin dideles darbo apimtis, kurios dar gali padidėti Kauno modernizmo architektūrą įrašius į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Pranešėja atkreipė dėmesį, kad abi Vertinimo tarybos tarpusavyje sutaria, visada atsiliepia į KPD prašymus, kurių vienas iš svarbesnių – vietinio lygmens kultūros paveldo vertybių svarstymas.
Pasak pranešėjos, pastaruoju metu itin svarbi statybos darbų metu atsidengusių grindinių, kuriems turi būti atliktas vertinimas, problema.
Pvz., šiuo metu Vertinimo tarybų svarstymo laukia septyni darbų metu atsidengę grindiniai.
Pagal LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, itin daug laiko ir lėšų skiriama kultūros paveldo vertybių pranešimo savininkams patikslinus kultūros paveldo vertybių vertingąsias savybes, reikšmingumo lygmenį bei apibrėžus teritorijos ribas, ar vertybei suteikus teisinę apsaugą.
KPD Kauno teritorinis skyrius nurodė pavyzdį, kad kai šių metų gegužės mėnesį patikslinus Kauno tvirtovės Žemųjų Šančių karinio miestelio pietinės dalies pastatų komplekso (išskirtinis kodas 26902) duomenis Kultūros vertybių registre, suformuojant kompleksą ir į jį įtraukiant 50 kompleksinių dalių, iš jų 46-ioms suteikiant apsaugą (tarp jų – 109-ojo Volgos pulko vado namui, u. k. 45287) Kauno mieste, A. Juozapavičiaus pr. 30A, buvo parengti ir išsiųsti (išlaikant teisės aktais nurodytus terminus) 170 registruotų laiškų patalpų, kurios pateko į šio komplekso sudėtį, savininkams.
Susitikime dr. V. Petrušonis atkreipė dėmesį, kad turi būti saugoma kultūros paveldo vertybės kultūrinė vertė ir tai turi atsispindėti Vertinimo tarybos akte, kuriame dabar parodomos tik vertybės vertingosios savybės (medžiaginė vertybės dalis).
Žinovo nuomone, būtina keisti Vertinimo tarybos akto formos ir jos pildymo reikalavimus, atkreipti dėmesį į tai, kad vertybė svarbi ne kuo kitu, bet savo kultūrine esme.
R. Miliukščio nuomone, būtina vystyti kultūros paveldo vietovių apskaitos duomenų tikslesnį nustatymą, pvz., iki šiol nėra patikslinti Kauno pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinis sluoksnio (u. k. 2978) apskaitos duomenys Kultūros vertybių registre.
Pranešėjas mano, kad būtina keisti „Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinis sluoksnis“ pavadinimą ir nurodyti „senasis miestas“.
Žinovas mano, kad jei statinys yra kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė, tai nebūtina tam statiniui nustatyti archeologinio reikšmingumo pobūdį, nes ta vertybė gali tokio pobūdžio ir neturėti.
Jei pačioje vertybėje surastos archeologinio pobūdžio vertingosios savybės, tada jos turi atsispindėti pačios vertybės apskaitos duomenyse, bet jei nieko nerasta, tai objektui nereikia taikyti archeologinio reikšmingumo pobūdžio, nes yra vietovės, kuriai nustatytas archeologinis vertingųjų savybių pobūdis, vertingoji savybė.
Dr. M. Bertašius pabrėžė archeologinio paveldo tyrimų svarbą.
Renginyje buvo aptarta daug aktualių Vertinimo tarybų veiklos klausimų, tarpusavyje leidžianti išspręsti kilusius klausimus ir numatyti sprendimus ateityje.
Parengta pagal KPD pranešimą
