Patvirtinta Lietuvos laisvės kovų įamžinimo programa

Seimas, įvertindamas, kad 2029 metais bus minimos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos metinės, nusprendė patvirtinti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programą. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-2756(3) balsavo 110 Seimo narių, susilaikė 4 parlamentarai.

Programoje numatyta siekti, kad Deklaracija, Jonas Žemaitis-Vytautas ir kitos kovojančios Lietuvos asmenybės taptų šiuolaikinės mūsų visuomenės tapatybės ir atminties dalimi, fundamentaliai stiprinančia mūsų pilietiškumą ir patriotizmą.

Pasak Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės, vienos iš šio programos rengėjų Paulės Kuzmickienės, tai vienas iš nedaugelio užmojų į šią istoriją pažvelgti per tokį atminties kultūros suvokimą, kai norime ne apgraibomis, o iš esmės ir konceptualiai pažiūrėti, kaip galime įamžinti laisvės kovas.

Programa apima 2023–2029 m., tačiau kai kurie jos uždaviniai ir rezultatai skirti tęstiniams projektams ir tyrimams. Programoje išskiriamos keturios kryptys, susijusios su XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų, Lietuvos antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo, Lietuvos antinacistinio pasipriešinimo, Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo ir disidentinio judėjimo tyrimais ir sklaida, įamžinimu, atminties išsaugojimu.

Šioje programoje numatomos valstybės institucijų, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, pavienių asmenų veiklos kryptys ir priemonės, kuriomis siekiama formuoti ir stiprinti Lietuvos visuomenės istorinę ir pilietinę savimonę, didinti atsparumą Lietuvai priešiškų režimų skleidžiamai propagandai ir dezinformacijai.

Programoje išskirtinai daug dėmesio skiriama 1944–1953 m. partizaninio karo, partizanų užsienio ryšių tyrimams, partizaninį karą menančių vietų (atminties vietų) daugelyje pasaulio šalių įamžinimui. Atskirai nemažas dėmesys sutelktas antinacinio pasipriešinimo tyrimams, atkreipiant dėmesį į žydų gelbėtojus ir jų istorijas.

P. Kuzmickienė pažymėjo, kad laisvės kovų įamžinimas yra neatsiejamas nuo laisva valia išrinkto partizanų vado Jono Žemaičio. „2029-aisiais minėsime aukščiausio Lietuvos laisvės kovotojų pasiekimo – aukščiausiosios vadovybės – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio – įkūrimo ir Vasario 16-osios deklaracijos pasirašymo 80-ąsias metines. Reikšminga politinė deklaracija reiškė suverenią tautos valią ir nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės tęstinumą, o tai buvo vienas aukščiausių tautos, besipriešinančios sovietinei okupacijai, pasiekimas“, – sakė komisijos pirmininkė.

Įgyvendinat šią programą bus siekiama, kad šis dokumentas, su juo susiję istoriniai įvykiai ir asmenybės taptų šiuolaikinės Lietuvos visuomenės tapatybės ir atminties dalimi, o apie šią deklaraciją žinotų kiekvienas šalies pilietis.

Kaip vieną iš svarbiausių šios programos darbų, Seimo narė P. Kuzmickienė įvardijo asociacijos „Miško broliai“ visuomenininko, partizanų ryšininko Albino Kentros sukaupto archyvo pagrindu įkuriamą Laisvės kovų pažinimo centrą. „Tai didelis darbas, gerokai pranokstantis savo užmojais vieno ar kito paminklo pastatymą, reikia sutelkti, žinoma, labai daug ir ekspertinių žinių, ir energijos, ir, žinoma, lėšų“, − tvirtino parlamentarė.

Pabrėžtina, kad programoje kreipiamas dėmesys į atminties vietų steigimą ne tik įprastomis paminklų formomis, bet kaip tik siekiama naudoti šiuolaikinius istorinės atminties įamžinimo būdus, aktyviai skaitmenizuojant svarbius istorinius šaltinius, archyvus, kuriant interaktyvias programas, žemėlapius, kuriais būtų įamžintos laisvės kovas menančios vietos, pavyzdžiui, „Google Maps“ ir kelių infrastruktūroje.

Seimas Vyriausybei pasiūlė iki 2024 sausio 1 d. parengti programos įgyvendinimo veiksmų planą ir numatyti jai įgyvendinti reikiamas lėšas.

Laisvės kovų įamžinimo programą rengė Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės, Krašto apsaugos, Kultūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos, Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos, jaunimo organizacijų atstovai, politikai.