Ketvirtadienis, 30 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Lietuvos Laisvės kovų istorija, jos teisiniai bruožai ypač svarbūs ir dabar

www.alkas.lt
2023-03-03 07:00:25
1

2023 metų vasario mėnesį antrą kartą istorijoje buvo pristatyta 1949 metų partizanų vadų vasario 16 d. pasirašyta Deklaracija.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje specialiai surengtoje konferencijoje – minėjime Lietuvos istorinio aukso fondo dokumentą buvo galima pamatyti iš arti.

Istorinės atminties žinovai skaitė pranešimus ir pabrėžė ypatingą šio dokumento bei visos Lietuvos Laisvės kovų judėjimo svarbą.

Priimta ypatingomis sąlygomis

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija buvo priimta 1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime (Radviliškio raj.), kurią baigė sudaryti ir pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS), t.y. susivieniję Lietuvos partizanų vadai.

Kaip teigia teisininkas, advokatas Karolis Rugys, šiuo dokumentu buvo užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir paskelbta lietuvių tautos valia atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę.

Kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais, buvo sudarytas teisinis ir politinis Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindas, įteisintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kaip visuotinio rengto ginkluotojo pasipriešinimo organizacija, o Taryba – kaip vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje.

„Svarbu paminėtina, kad ši Deklaracija neatkūrė nepriklausomos valstybės, tačiau ji skirta pasipriešinti ir nepripažinti okupacinės valdžios bei pačios okupacijos fakto, kas yra ypatingai svarbu siekiant atkurti Lietuvos valstybę, rodant valią ir pasipriešinimą“, – teigia pašnekovas.

Arūnas Bubnys ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė | LGGRTC nuotr.
Arūnas Bubnys ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė | LGGRTC nuotr.

Dokumentą pradeda pažinti vis daugiau žmonių

„Mūsų partizanų 1949 m. vasario 16 d. pasirašyta deklaracija visada primins, jog joks priešas, net fiziškai užėmęs mūsų žemę, negali užimti mūsų protų – valios priešintis.

Šiomis dienomis tai ypatingai svarbu, kai to pačio priešo imperiniai siekiai niekur nedingo. Todėl turime neapleisti savo protų, prisiimti atsakomybę ir saugoti tai, kas svarbiausia – laisvę.

O mūsų istorinė atmintis ir partizanų kova yra turimo lietuviško kovotojų geno įrodymas.

Perduodamas iš kartų į kartas jis stiprina ir įkvepia ne tik mūsų kariuomenę, bet ir visą visuomenę“, – kalba LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas pabrėžė, kad Deklaracija yra ir nepalaužiamos kovos valios už valstybės laisvę simbolis.

Ji kartu ir jungė skirtingus žmones bendram siekiui bei tapo išsipildžiusia vizija į ateitį.

Apie tai, kad Deklaracijos autorių tikslas – Lietuvos laisvė – tapo tikrove kalba ir deklaracijos signataro A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Anot jos, toks valstybei svarbus dokumentas daugelį metų buvo nežinomas, istoriškai nenagrinėtas.

Deklaracijoje kalbama, kad laisvė yra vertybė, o naujoviška tauta kovoja prieš tironiją, totalitarizmą, bolševikų  režimą, okupaciją.

„Joje pabrėžiama, kad kova nesibaigs ir kad mūsų vertybės yra demokratinės. Dokumente aiškiai išsakyta nuostata – esame Europos civilizacijos dalis ir niekas negali išplėšti mūsų iš jos.

Deklaracija yra muziejine, archyvine, istorine, mentaliteto prasme neįkainojama. Tai yra mūsų aukso fondas“, – Laisvės kovų ir okupacijos muziejaus direktirus Remigijus Černius.

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė | LGGRTC nuotr.
Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė | LGGRTC nuotr.

Teisiniai bruožai

Deklaraciją, anot teisininko Karolio Rugio, sudarė preambulė ir 22 punktai.

Deklaracija apeliuojama į Žmogaus teisių deklaraciją, 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją bei kreipiamasi į visą demokratinį pasaulį pagalbos, tokiu būdu aiškiai išreiškiant nepritarimą okupacijai ir siekiant aktyviai jai priešintis.

„Kaip yra pastebima ir mokslinėje literatūroje, Deklaracijos tekstas pasižymėjo teisinės kalbos kokybe, autorių išmone ir sumanumu.

Ypatingai vertinant, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis Deklaracija buvo priimta, – kalba K. Rugys, – Taigi, kuo ši Deklaracija Lietuvai bei jos piliečiams yra svarbi iki šiol?

Kokia yra jos teisinė reikšmė? Nors nuo Deklaracijos priėmimo praėjo jau 74 metai, šis teisės aktas iki šiol išlieka mums ypatingai svarbus.

Deklaracija yra lyginama su kitais svarbiais Lietuvos steigiamojo pobūdžio dokumentais.

Šio teisės dokumento reikšmę ir svarbą šiuolaikinei Lietuvos Respublikos valstybei, įtvirtino Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. sausio 12 d. priimdamas įstatymą, kuriuo Deklaracija buvo pripažinta Lietuvos valstybės teisės aktu.

Ši Deklaracija turėjo esminę reikšmę Lietuvai ir jos tęstinumui, kadangi sudarė Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo pagrindą, kuris yra svarbus iki šiol“.

Jo teigimu, pasigirsta ir nemažai nuomonių, kuomet ši Deklaracija yra prilyginama Laikinajai Konstitucijai, taip ne tik kad pabrėžiant šio dokumento svarbą, tačiau ir pažymint išskirtinį Deklaracijos pobūdį, turinį bei siekiamus tikslus, t.y. tikslą nustatyti būsimos Konstitucijos pagrindinius požiūrius.

Taigi, tokiu būdu yra išreiškiamas tuo metu buvęs savotiškas pilietinis visuomenės pasipriešinimas ir nesutikimas su okupacija.

Tai yra aktyvus pilietinės visuomenės veikimas, siekiant išsilaisvinti iš okupacijos ir sukurti demokratinę valstybę, kurios nori tauta.

Prie LLKS vasario 16 d. deklaracijos | LGGRTC nuotr.
Prie LLKS vasario 16 d. deklaracijos | LGGRTC nuotr.

Valstybės pareiškimas

„Be to, svarbu ir tai, kad Deklaracija buvo priimta ne užsienyje, o Lietuvos teritorijoje, kas iš esmės atspindi rodomą aktyvų pasipriešinimą ir tai, jog Lietuvos aukščiausioji valdžia, kuri nepripažino okupacijos fakto, yra Lietuvoje.

Tokiu būdu siunčiant žinią ir užsienio valstybėms, aiškiai deklaruojant, kad okupacija yra nepripažįstama, kartu prašant demokratinio pasaulio pagalbos.

Būtent ši Deklaracija sudarė prielaidas bandyti vystyti demokratinę valdymo formą, kurios neliko po okupacijos fakto.

Taigi, tokiu būdu buvo sukurtas ginkluoto pasipriešinimo pagrindas, įteisinantis visuotinio surengto ginkluoto pasipriešinimo okupacijai organizacijas, suteikiant naują reikšmę laisvės kovoms.

Taigi, tai iš esmės dokumentas buvo skirtas Lietuvos valstybės tęstinumui, sukuriant laisvės kovų pasipriešinimo teisinį pagrindą“, – pastebi pašnekovas, pridurdamas, jog Deklaracija rodo Lietuvos tautos pasiryžimą siekti laisvės bei nepriklausomybės ir tai daryti demokratiniais bei konstituciniais būdais, taip laisvės kovotojams kovojant ne tik kad ginklu, tačiau ir rašytiniu žodžiu.

Puikus to pavyzdys, anot K. Rugio, yra Deklaracijos 3 punkte yra numatyta: „Valstybinė Lietuvos santvarka – demokratinė respublika“, o 5 punkte yra numatyta:

„Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais išrinktą Seimą ir sudarytą Vyriausybę.“

„Taip Deklaracija buvo išreikštas siekis ir aiškus noras tapti demokratinio pasaulio dalimi, o pačioje Deklaracijoje yra vadovaujamasi tikrosios demokratijos požiūriais, išplaukiančiais iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto chartijoje, Keturiose Laisvėse, 12-je Prezidento Trumano Punktų, Žmogaus Teisių Deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvės deklaracijose.

Būtent šiuo pagrindu Deklaracija ir turi mums didelę reikšmę iki šiol, kadangi tai buvo ne tik, kad steigiamojo pobūdžio teisinis dokumentas, tačiau ir dokumentas, kuris turėjo esminę reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, kuris buvo grindžiamas ir dabar žinomais bei gerbiamais demokratinės ir teisinės valstybės principais“, – sako K. Rugys.

LLKS 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos minėjimo renginyje pranešimus skaitė:

LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Usienė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas ugdymui plk. ltn. Eugenijus Lastauskas, LRS, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas Laurynas Kasčiūnas, teisininkas, advokatas K. Rugys.

Renginį vedė Strateginių Iniciatyvų Centro vadovas Alkas Paltarokas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė: Visą sovietmetį buvo klastojama mūsų laisvės kovų istorija
  2. Nuspręsta dėl memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams
  3. Okupacijų ir laisvės kovų muziejui – 30
  4. Paroda „Okupacijų ir laisvės kovų muziejui 30“
  5. „Aktualioji istorija“: Karas dėl Lietuvos istorinės atminties – šių dienų Laisvės kova
  6. Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė
  7. „Sibiro sielos“ – Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje
  8. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą
  9. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kviečia teikti siūlymus dėl 2023 ir 2024 atmintinų metų
  10. Kuriama darbo grupė, kuri rūpinsis Laisvės kovų įamžinimu
  11. Seimo bus prašoma sudaryti sąlygas įsteigti žuvusių laisvės kovų dalyvių DNR banką
  12. Laisvės kovų dalyviui E. Burokui – 90
  13. Vilniuje telkiamas mitingas prieš laisvės kovų atminties trynimą ir šliaužiančią okupaciją (apklausa)
  14. Aukso moneta įamžina Lietuvos laisvės kovas
  15. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pabandykim įsijausti says:
    4 savaitės ago

    įsivaizduoti, jog mes buvome to visko liudininkai:
    Raudonosios armijos karių siautėjimas Lietuvoje
    – voruta.lt/raudonosios-armijos-kariu-siautejimas-lietuvoje/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams | ŠMSM nuotr.

ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams

2023 03 30
Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos | voruta.lt nuotr.

Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos

2023 03 30
Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį | R. Kaminsko, LGGRTC nuotr.

Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį

2023 03 30
Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

2023 03 29
Šiaulių Bankas | įmonės nuotr.

„Global Finance“: Šiaulių bankas – geriausias 2022 metų bankas Lietuvoje

2023 03 29
PAGD | pagd.lrv.lt nuotr.

PAGD įspėja: sukčiai apsimeta ir ugniagesiais

2023 03 29
Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Į KT pirmininkus siūlomas Gintaras Goda

2023 03 29
Padangos | vrm.lrv.lt nuotr.

Vasarinių padangų keitimas jau čia pat – tik ar verta skubėti?

2023 03 28
Šventės „Tegyvuoja teatras“ akimirkos | Rengėjų nuotr.

Mėgėjų teatrų apdovanojimai „Tegyvuoja teatras“

2023 03 28
Įtektos prof. V. Šikšnio vardo | VU nuotr.

Įtektos prof. V. Šikšnio vardo stipendijos

2023 03 28
Rodyti daugiau

Naujienos

ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams | ŠMSM nuotr.
Lietuvoje

ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams

2023 03 30
Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos | voruta.lt nuotr.
Istorija

Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos

2023 03 30
Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį | R. Kaminsko, LGGRTC nuotr.
Kultūra

Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį

2023 03 30
Ukrainos prezidents V. Zelenskis apkasuose su kariais | president.gov.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai

2023 03 29
Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

2023 03 29
Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.
Lietuvoje

Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų

2023 03 29
Oro tarša | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Į orą išmetama vis dar daug teršalų

2023 03 29
Mokslas | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Suaugusiems siekti mokslų bus paprasčiau

2023 03 29
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Zosė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams
  • Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos
  • Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį
  • Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams

by Kristina Aleknaitė
2023 03 30
0
ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams | ŠMSM nuotr.

Aukštosios mokyklos ir mokslo institutai užsieniečiams ir užsienio lietuviams rengia lituanistikos studijas, kurias finansuos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Susidomėjusieji...

Skaityti toliau

Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos

by Kristina Aleknaitė
2023 03 30
0
Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos | voruta.lt nuotr.

Kovo 27 d.,Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms, Aukų g., vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir Lietuvos politinių...

Skaityti toliau

Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį

by Kristina Aleknaitė
2023 03 30
0
Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį | R. Kaminsko, LGGRTC nuotr.

Kovo 24 d. Vilkaviškio kultūros centre buvo paminėta ypatinga data – Vilkaviškio krašto muziejaus įkūrimo 60-metis. Šventės metu buvo pristatyta...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Zosė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Manau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
Etninės kultūros globos tarybos ir Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos sumanymu sukurtas Žirgo metų ženklas. Ženklo autorė – Kristina Siebaitė | Rengėjų nuotr.

Lietuvos mokyklos raginamos pažymėti Žirgo metus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai