Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo naujiena apie pušinių pjūklelių daromą žalą miškams ir kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba neleidžia purkšti minėtų vabzdžių paveiktų Aukštaitijos nacionalinio parko pušynų cheminiu preparatu iš lėktuvo.
Valstybiniuose parkuose ir draustiniuose, „Natura 2000“ teritorijose pirmenybė turėtų būti teikiama ekologinei miškininkystei, o kovai su kenkėjais galėtų būti pasitelkiamos biologines priemones.
Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, kurioje numatoma naudoti kenksmingus cheminius insekticidus, patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ Buveinių apsaugai svarbią teritoriją (BAST) „Aukštaitijos nacionalinis parkas“, kuri skirta apsaugoti retas ir saugomas vabzdžių bei kitų organizmų rūšis, taip pat patenka į Paukščių apsaugai svarbią teritoriją (PAST) „Vakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis“, kuri skirta apsaugoti šias paukščių rūšis: juodieji pesliai, žuvininkai, žvirblinės pelėdos, lututės, žalvarniai ir kiti, kurie minta ir vabzdžiais.
Cheminiai preparatai, purškiami iš viršaus, gali pakenkti visai minėtos teritorijos biologinei įvairovei, gali turėti neigiamą poveikį ir žmonių sveikatai.
Insekticidas Mospilan 20 SG (veiklioji medžiaga acetamipridas 200 g/kg) yra kontaktinio ir sisteminio veikimo, neonikotinoidų cheminės grupės insekticidas.
Šis preparatas yra skirtas purkšti pasėlius ir medelynus, bet ne miškus. Preparatas yra labai toksiškas vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus.
Norima purkšti teritorija yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis, kurio tikslas yra išsaugoti Europos Bendrijos svarbos gamtines buveines irrūšis bei jų buveines, užtikrinti ekosistemos stabilumą.
Planuojama purškimo teritorija ribojasi su Balčio gamtiniu rezervatu, kuriame saugomas etaloninis termokarstinės kilmės ežero duburys su mokslui vertingu hidrobiocenozės (vandens organizmų bendrijos) kompleksu, retųjų rūšių augalija ir gyvūnija bei sengirės liekanomis.
Reikia žinoti, kad insekticidas nėra selektyviai veikiantis tik vieną vabzdžių rūšį.
Pušiniai pjūkleliai ir juos parazituojantys vabzdžiai priklauso tam pačiam plėviasparnių vabzdžių būriui, todėl „Mospilan“ insekticido naudojimas naikins tiek vienus, tiek ir kitus.
Insekticidas veikia itin plačiai ir paveiks daugybę netikslinių nariuotakojų, tarp jų ir miško augalų apdulkintojus (bites, kamanes).
Atlikti moksliniai tyrimai jau įrodė, kad „Mospilan“ veiklioji medžiaga acetamipridas, patekusi į vabzdžialesių paukščių organizmą, neigiamai paveikia jų vaisingumą, kas nulemia jų populiacijos nykimą.
Taip pat per mitybos grandinę šis toksinas gali neigiamai paveikti ir plėšriuosius paukščius.
Šioje Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje gyvena saugomos žvirblinės pelėdos ir lututės, kurias veiklioji pesticidų medžiaga gali pasiekti per smulkiuosius graužikus, kurie maitinsis pjūklelių lėliukėmis ir nukritusiais vikšrais.
Valstybinė miškų tarnyba nuo 2022 m. atlieka pušinio pjūklelio židinio stebėseną.
Paskutinių stebėjimų duomenys rodo, kad židinio teritorijoje naujų pušų spyglių ataugą daugiau nei yra nugraužiama. Tai rodo, kad pušys atsigauna po nugraužimo.
Lietuvoje pušinio pjūklelio židiniai stebimi ne pirmą kartą.
Šio pušų spyglius graužiančio vabzdžio židiniai buvo stebėti Druskininkų savivaldybėje, tačiau veikiant gamtiniams savireguliacijos mechanizmams ir ekologijos dėsniams, židiniai nuslopo be cheminių insekticidų įsikišimo.
Saugomose teritorijose turėtų būti teikiamas prioritetas ekologinei miškininkystei, kovai su kenkėjais pasitelkiant biologines priemones.
Cheminio insekticido naudojimas kelią realų pavojų saugomoms vertybėms ir ekosistemų stabilumui.
