Geopolitinė padėtis

Ukraina netrukus bus pasirengusi deryboms dėl narystės Europos sąjungoje (ES), teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo manymu, derybos dėl Ukrainos stojimo į ES turėtų prasidėti jau šiais metais. Pasak V. Zelenskio, šalis narystei greičiau nei iki metų galo įvykdys visas septynias Europos Komisijos rekomendacijas.

Ukrainos vadovas taip pat pažymėjo, kad Ukrainos atstatymo po karo veiksmų procesas, valstybės gynimo procesas yra ne tik Ukrainos, bet ir vieningos Europos gynimas. Tačiau ir šiuo atveju, kaip ir derybose dėl stojimo į NATO, reikalingas politinis sprendimas.

Niekas netrukdo Ukrainos priimti į ES nedelsiant. Tačiau tam būtinas ES šalių vadovų konsensusas. Ar jie tam pasirengę, ar „galimybes apie perspektyvias perspektyvas“ vynios gražiais žodžiais į vatą, pamatysime labai greitai.

Vyriausio ES diplomato Džozefo Borrelio vizitas Kijeve rodo, jog Briuselis supranta karo Ukrainoje baigties svarbą. Ir supranta, jog Ukraina pralaimėti negali.

Taip pat atsipeikėjama susivokus, „kas bus, jei Kijevo neberems Vašingtonas“.

Panašu, kad ES lyderiai po Vašingtono įjungto stabdžio pabudo rytą plačiai atmerktomis akimis ir išpilti prakaito.

Atėjo galutinis suvokimas, jog Europą gali užgriūti pagrindinė karo Ukrainoje našta.

Todėl ES lyderiai ir atšuoliavo į Kijevą, ir ne tik tam, kad pademonstruotų paramą Zelenskiui, bet parodytų Maskvai, kad driskių ordai įveikti vieningą Europą nėra jokių šansų.

Ir nors Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba bei jo kolegos Paryžiuje ar Briuselyje „neabejoja, kad JAV ir toliau bus Ukrainos pusėje“, metas planuoti karą ir be aktyvios JAV paramos.

Jungtinės Valstijos patvirtino laikinąjį biudžetą, kuris leis vyriausybei veikti dar 45 dienas. Į biudžetą įtrauktas finansavimas stichinėms nelaimėms, tačiau jame nenumatyta pagalba Ukrainai.

Kiek ilgai 500 milijonų prašys 300 milijonų, kad apgintų nuo 140 milijonų?

Pastaruoju metu ordos vaizdo šiukšliadėžėse „laidų“ vedėjai trykšta džiaugsmu, kad neva JAV Ukrainos nerems taip stipriai, o vokiški tankai esą taip pat jau sudegė.

Šis driskių džiaugsmas liejasi kartu su neperstojamu lojimu apie rusų liaudies kovą už šviesų rytojų, kuris tęsiasi jau beveik šimtą metų. Ši liaudis esą vieninga ir nepasiduos jokiomis sąlygomis.

Rašome jums apie tai todėl, kad pagaliau laikas suprasti, kad karą pradėjo ne Putinas, ne keli bepročiai FSB ir GRU viršūnėlėse, o imperializmo virusu sergantys milijonai.

CNN skelbia Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimą, kad ES artėja prie „kritinio taško“, kai politiniai pokyčiai JAV ir Slovakijoje sukėlė grėsmę ES ir NATO paramai Ukrainai Rusijos invazijos akivaizdoje.

Mūsų šalies atstovo teigimu, visų 27 valstybių ES narių atstovai pasiuntė „visiškai aiškią žinią, kad Europa yra su Ukraina“.

Sveikintinos iniciatyvos. Lietuvos politikai galėtų būti dar drąsesni ir aktyvesni, formuojant Europos politiką karo Ukrainoje atžvilgiu, susilpnėjus JAV rolei.

Pernelyg ilgai Briuselis, Paryžius, Berlynas, Londonas dairėsi į Vašingtoną, laukdami pirmojo ėjimo: jei JAV duos tankus – tada ir mes, jei duos raketų – mes taip pat, jei nusiųs naikintuvų – mes po to.

Tačiau dabar, po šalto dušo, atėjo metas veikti savarankiškai. Ir tai yra labai gerai. Europa turi pademonstruoti savo raumenis.

ES turi milžiniškus sunkiųjų ginklų bei artilerijos gamybos resursus, kuriuos metas užsukti visu greičiu.

Todėl, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Europa pabudo.

Žinoma, visais įmanomais būdais ES sprendimus stengsis klampinti Kremlius, veikdamas savo remiamų politinių jėgų Slovakijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje pagalba, tačiau neabejojame, jog Kremliaus hidra bus pritrėkšta.

Ko šioje dėlionėje tikisi Rusija? Ne tik mes, bet ir kiti analitikai pastebi, jog neseniai vykusioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Ukraina nebebuvo pati svarbiausia darbotvarkės tema.

Prezidento V. Zelenskio kalbos nesulaukė ovacijų ir nebuvo skelbiamos pirmuose žiniasklaidos puslapiuose. Manome, kad būtent to Putinas laukė ir tikėjosi – tai yra Vakarų dėmesio Ukrainai nusilpimo ir užsisukimo kitų rutininių problemų sprendime.

Putinas mano, kad tai yra ženklas, jog tuoj tuoj ateis ta akimirka, kai Ukraina praras tarptautinį palaikymą. Ir štai tada Kijevą bus galima „laužti“ sėsti prie derybų stalo.

O derybų metu Maskva tikisi pasiruošti gelžgalių ir kitos paramos iš tradicinių rėmėjų sankaupas bei po kurio laiko pratęsti ordų žygį vakarų kryptimi.

Būtent todėl negalime pavargti ir privalome kasdien žadinti Europą.

Reikšmingi postūmiai

Šiąnakt teroristai rusai surengė dar vieną dronų ataką prieš Ukrainos pietryčių regionus. Buvo paleisti 31 bepiločiui orlaiviai „Shahed“ ir sparnuotosios raketos „Iskander-K“. Didžioji dalis dronų buvo sunaikinta.

Tuo tarpu ukrainiečiai tęsė driskių gyvosios jėgos likvidacinius veiksmus, sudaužė daugiau kaip dešimt tankų, keturias raketų paleidimo sistemas ir kitus mirtį nešančias lupenas.

Trumpai

Slovakijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasados atstovą dėl Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktoriaus Sergejaus Naryškino pareiškimų, kuriuose skelbiama, jog Slovakijos rinkimai vargu ar gali vykti „be išorinės įtakos“. Pasak S. Naryškino, į Slovakijos rinkimus kišosi JAV, kas tik įrodo, jog rinkimuose aktyviai dalyvavo pats Kremlius, nes laimėjo prorusiška partija Smer.

Kremlius intensyvina savo antrosios armijos veikimą priešiškose šalyse, ir tą privalome suvokti visi bei aktyviai veikti, ne tik rašydami pažymas ir fiksuodami buvusias informacines atakas, kurios įvyko užvakar, bet eidami vienu žingsniu priekyje.

Lenkija nenustojo remti Ukrainos ir perdavė pirmuosius tankus „Leopard“ po remonto. Remontą atlikusi bendrovė taip pat pabrėžė, kad nuolat plečia bendradarbiavimą tiekiant Ukrainai šaudmenis, atsargines dalis ir kitą įrangą.

Tegu driskiai sau mano, kad Ukrainos niekas neremia, o „leopardai“ miškuose susiformuoja kaip rasa iš oro.

Pranešama, jog Nigeryje, Malyje Rusijos vėliavos ir vėliavytės tampa mados reikalu. Vaikai žiūri „TikTok“ su rusišku mėšlu ir vadina Putiną savo tėtuku. Rusijos Federacijos vėliava Vakarų Afrikoje tapo pasipriešinimo, susijusio su antivakarietiškomis ir antiprancūziškomis nuotaikomis, simboliu. Rusija vaizduojama kaip gelbėtoja nuo vakarų priespaudos ir ši Kremliaus tiktokerių strategija Afrikoje važiuoja. Teigiama, jog rusiškų vėliavų platinimą ir ideologiją finansuoja Rusijos vyriausybė.

Vengrų kilmės Katalin Kariko ir Driu Vaismenas (Drew Weissman) iš JAV laimėjo 2023 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją už tyrimus, kuriais buvo sukurtos pirmieji mRNA skiepai kovai su COVID-19. Skiepus pagamino bendrovės „Pfizer“ ir „Moderna“.

Štai ir paaiškėjo, kas mus visus „sučipavo“, sužymėjo ir dabar valdo smegenis, kad rašytume visą šį turinį ne savo valia. Juokaujame.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti