Spalio 2 d., pirmadienį, 17 val. Aukštatijos mieste Anykščiuose, įvyks Aukštaitijos pirmojo paminėjimo 700 metų sukakties renginys.
Eusteythen – taip prieš 700 metų pirmą kartą užrašyta Aukštaitija 1323 m. spalio 2 d. Taikos ir prekybos sutartyje.
Laimės žiburio mieste esantis Anykščių menų centras Koplyčioje-Pasaulio anykštėnų kūrybos centre (Vilniaus g. 36, Anykščiai) rengia tarptautinę parodą iš Latvijos valstybės istorijos archyvo ir Lietuvos valstybės naujojo archyvo „Anno domini 1323 m. sutartis“.
Tarptautinėje parodoje pristatomas ypatingos vertės ir svarbos XIV a. 3 deš. dokumentas su antspaudais:
1323 metais Lietuvos valdovo Gedimino ir Didžiojo kunigaikščio tarybos spalio 2 d. Vilniaus pilyje sudaryta Taikos ir prekybos sutartis su Livonijos ordinu (Livonijos vyskupais, Rygos miestu, Danijos karaliaus vietininku Šiaurės Estijoje bei jo vasalų pasiuntiniais) originalas.
Šiame įspūdingame, antspaudais paženklintame XIV a. dokumente pirmą kartą paminėtas mūsų istorinis regionas – Aukštatija.
Parodą papildys svarbiausi Aukštatijos regiono dabarties ženklai – Aukštatijos regiono herbo originalas bei Aukštaitijos regiono 19 savivaldybių herbų originalai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais.
Ši 1323 m. Vilniaus pilyje pasirašyta Taikos ir prekybos sutartis pasižymi itin šiuolaikiška bendrabūvio samprata, kuria paremti dabarties Europos Sąjungos teisės pagrindai:
laisvu prekių judėjimu susitarimo šalių erdvėje, teisingumo garantijomis, asmenų neliečiamumo teisių užtikrinimu, neteisėtai pasisavinto turto atstatymo garantijomis, apeliacijos garantavimu.
Parodos atidaryme bus perskaityta ši sutartis, kad būtų galima įsitikinti, koks pažangus ir ateities kūrimui svarbus šis dokumentas.
Paroda veiks iki lapkričio 11 d.
Parodos kuratoriai: dr. Ramojus Kraujelis, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius ir Tomas Tuskenis, Anykščių menų centro direktorius.
Parodos dizaineriai: Vilma Bražiūnaitė, Saulius Valius.
Parodos rengėjas:
Partneriai:
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, Latvijos valstybės archyvas, Valdovų rūmų muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Pasaulio anykštėnų bendrija.
Rėmėjai:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Anykščių rajono savivaldybė.
Žinių rėmėjas:
Regioninių naujienų portalas ir laikraštis „Anykšta“.
Kaip galima spręsti sutartyje Lietuvos vardo nėra, taip pat neaišku ar Aukštaitja joje dalyvauja kaip savarankiška sutarties šalis, ar ji yra kažkurios sutarties šalies (tarkim, Gedeminos) sudėtinė (teritorinė) dalis. Žodžiu, po Vytenio kaip Lietuvos karaliaus valdymo Lietuvos vardas iš istorijos kaip ir yra dingęs, regis, tai patvirtintų ir 1323 m. taikos sutartis. Be to, sutartyje, kaip galima suprasti, ją sudariusiųjų asmenų vardų nėra , o yra tik geografinių vietų (miestų, žemių) pavadinimai. Taigi logiška būtų manyti, kad ir Gedeminne esąs ne asmens, o vietos, vietovės pavadinimas (galbūt šį vardą gavusios vietoje buvusio – Lietuvos pavadinimo). Juolab, kad Vytenio valdymo pabaiga turi dinastinio valdymo pabaigos požymių, o tai sąlygoja ir valdomų šalių pavadinimų galimus pasikeitimus.
Taigi minint 700 metų Aukštaitijos pavadinimo paminėjimo sukaktį, derėtų, kad rastųsi aiškumo ir tikrumo šiais klausimais. Galima įžvelgti, kad Pilėnai buvo būtent Vytenio ir jo sūnaus Žvilgučio (Margučio) dinastinio sudorojimo įstorinis įvykis. Tad, ar ne Pilėnų tragedijos sukrėstam regionui ir prireikė 1323 m. susitaikymo sutarties, kuriai buvo būtinas netgi Popiežiaus palaiminimas. Kas dėl Pilėnų įvykio 1336 m. datos neatitikimo, tai šaltinyje iš tikrųjų buvęs dešimtis reiškiantis ‘1’ lengvai galėjo būti perskaitytas arba pataisytas į skaičių ‘3’, arba tą klastojimą atliko pats metrštinikas, kad nuslėpos Pilėnų atveju kryžiuočių padarytus nusikaltimus. Taigi Pilėnai iš tikrųjų gali būti vykę 1316 metais, t.y. tais pačiais metais, kai ir pasibaigė dinastinis karaliaus Vytenio valdymas. Be to, Pilėnus gynusio Margirio, Margulio vardas kalbiškai gana pagrįstai gali būti tapatinamas su kronikose minimo Vytenio sūnaus Žvilgučio, Žvilgulio vardu (tai, kas žvilga, tai ir mirga, mirguliuoja ir atvirkščiai). Ir dar vienas svarbus faktas šiuo klausimu – tai Markučių< Margučių pavadinimas Vilniuje. Akivaizdu, kad šio dvaro pavadinimas pagrįstai gali būti tapatinamas su Pilėnus gynusio Margirio, t.y. Vytenio sūnaus Žvilgučio, reiškiančio mirgėjimo, margumo požymį, vardu.
Taigi gal Aukštaitija, Anykščiai parodys Vilniui pavyzdį, kaip 700 metų sukaktis Laisvoje Lietuvoje dėra minėti.