Šeštadienis, 22 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Rusija kursto susidūrimus ir kariauja hibridinį karą su Vakarais

Rusijos invazijos apžvalga 2023 09 24

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, www.visagentura.com, www.alkas.lt
2023-09-24 13:41:34
153
PERŽIŪROS
3
Karas Ukrainoje | facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.

Karas Ukrainoje | facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.

Geopolitinė padėtis

Vakar Jungtinės Tautos Generalinėje Asamblėjoje klausėsi vyriausiojo užsienio terorizmo ministerijos atstovo iš karo nusikaltėlių valdomos Rusijos kalbos. Sergejus Lavrovas kaltino JAV ir Vakarus dėl karų ir kitų pasaulio negandų, tačiau vengė kalbėti apie Rusijos vykdomą plataus masto agresiją ir genocidą Ukrainoje.

Šį kartą FSB pasakų departamentas, ruošdamas Lavrovui kalbą, per daug vargo neturėjo: surašė esminius dalykus, kuriuos daro Rusija ir vietoje jos pavadinimo įrašė „JAV ir Vakarai“.

Tik paskaitykite (ir pakeiskite Lavrovo žodžius iš JAV į Rusija), ką vebleno karo nusikaltėlių atstovas: „JAV ir joms pavaldus Vakarų kolektyvas ir toliau kursto konfliktus, kurie dirbtinai suskaldo žmoniją į priešiškus blokus ir trukdo siekti bendrų tikslų. Jos daro viską, kad užkirstų kelią tikros daugiapolės pasaulio tvarkos formavimuisi“.

„Jie bando priversti pasaulį žaisti pagal jų pačių egocentriškas taisykles“.

Ir taip toliau, ir panašiai.

Kalbėdamas apie 19 mėnesių trunkantį karą Ukrainoje, Lavrovas priminė keletą istorinių skundų, siekiančių 1991 m. Sovietų Sąjungos subyrėjimą, ir užsiminė apie milijardus dolerių, kuriuos JAV ir Vakarų sąjungininkės išleido remdamos Ukrainą. Tačiau apskritai, teroristinės Rusijos pasiuntinuko kalba buvo blanki.

Vėliau spaudos konferencijoje jis sakė, kad JAV „faktiškai įsitraukė į karo veiksmus“ su Rusija. „Galite tai vadinti kaip norite, bet jos tiesiogiai kariauja su mumis“, – sakė Lavrovas. „Mes tai vadiname hibridiniu karu. Bet tai nekeičia tikrovės.“

Kadangi jūs jau žinote, kaip reikia išversti teroristinės šalies pasiuntinio kalbą, tai jums turi būti aišku, ką jis šiais žodžiais nori pasakyti. Būtent, kad Rusija kariauja su JAV ir Vakarais, taigi, ir mumis, Lietuva, hibridinį karą, ir kad tai yra tikrovė.

Tikrovė, kurios kai kurie sprendimų priėmėjai ir politikos varškėčiai nenori nei matyti, nei girdėti tikėdamiesi, kad gal kaip nors ji praeis. Savaime. Kažkaip išsispręs.

Kol JT vyko graudus cirkas su Lavrovu priešakyje, respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus, Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas, pasisakė prieš Ukrainos narystę NATO.

Politikas teigė, kad Ukrainos įstojimas į Aljansą „suteiks daugiau įsipareigojimų Jungtinėms Valstijoms“, todėl tai esą neatitinka Vašingtono interesų.

„Taigi, jei mums bus pridėta daugiau įsipareigojimų, kokią naudą gausime mainais?“ – retoriškai klausė DeSantisas. Jis taip pat sakė esąs įsitikinęs, kad Valstijos neturėtų duoti Ukrainai „tuščio čekio“ (pasirašyto čekio, kuriame nenurodyta pinigų suma), nes ji „nenaudoja svertų konfliktui užbaigti“.

Mes suprantame, kad tai rinkiminės kalbos, kurios nukreiptos į specifinę auditoriją. Tačiau tokios „rinkiminės kalbos“ yra gana pavojingos, nes ne tik atliepia dalies JAV piliečių nuomonę, jos ją dar ir formuoja, palaiko arba sustiprina.

Matyt, dar ne kartą girdėsime šį naratyvą, kuris neabejotinai buvo dėliojamas Kremliuje – atiduoti Ukrainos teritorijas mainais į paliaubas, į laikiną „taiką“, kad atsigavusi orda galėtų judėti toliau. „Na Berlin!”

Reikšmingi postūmiai

Šeštadienio rytą Ukraina surengė dar vieną raketų ataką prieš driskių infrastruktūrą Sevastopolyje, okupuotame Krymo pusiasalyje, pranešė Rusijos paskirtas pareigūnas.

Maždaug valandai šiame mieste buvo paskelbtas oro pavojus, o netoli uosto krito numuštų raketų nuolaužos, pranešimų programėlėje „Telegram“ rašė okupantų gauleiteris Michailas Razvožajevas.

Vėliau jis pridūrė, kad dar vienos raketos fragmentas nukrito šiaurinėje Sevastopolio dalyje esančiame parke, kurio dalį teko aptverti. Keltų eismas rajone taip pat buvo sustabdytas, o vėliau atnaujintas.

Garsūs sprogimai ryte buvo girdimi ir šiaurinėje Krymo dalyje, o po jų ėmė kiti didžiuliai juodi dūmų debesys.

Tokie pranešimai skamba kaip nuostabi muzika mūsų ausims.

Ukrainiečiai lėtai stumasi į priekį rytuose ir pietryčiuose, o pagrindinis siaubą ginkluotiems valkatoms keliantis ginklas yra artilerija.

Šalia Bachmuto vykstančiuose mūšiuose ji, ypač 155 mm haubicos, kurias tiekia JAV ir kiti sąjungininkai, yra nepamainoma. Vieno ten kariaujančio ukrainiečių dalinio vadas Oleksandras sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „labai pasikliauja“ sunkiąja artilerija, įskaitant Lenkijoje pagaminta „Krab“ ir JAV „M109“.

„Net ir viena haubica gali visiškai pakeisti situaciją. Puolimą galima sustabdyti vienu tokiu ginklu“, – sakė jis. „Svarbiausia yra taikytis ten, kur reikia. Jie (rusai) nekenčia mūsų technikos. Taip sprendžiame iš perimtų pokalbių. Girdime, kad mes jiems nuolat užkuriame pragarą, o jie vis klausia, kiek dar turime šaudmenų.“

Pragaras, tikras pragaras turi vertis kiekvienam driskiui okupuotose teritorijose po kojomis. Tačiau tą pragarą organizuoti ukrainiečiams nėra labai lengva, nes jiems ne tik trūksta sunkiosios ginkluotės. Net ir ta, kuri atkeliauja iš Vakarų, deja, dažna nėra tinkama naudoti.

Pats Danijos gynybos ministras Troilis Lud Pulsenas (Troels Lund Poulsen) pareiškė, kad iš 20 Danijos į Ukrainą išsiųstų tankų „Leopard 1A5“, 12 turi problemų. Dešimt tankų sėkmingai atvyko į Ukrainą, bet ir juos remontuoja Ukrainos kariuomenė, o kiti lieka Lenkijoje – tarp jų du, kurie turi „rimtų defektų“.

Problemų kyla ir su Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistorijaus pažadėtais atnaujinti 100 tankų „Leopard 1A5“, kuriuos Vokietija įsipareigojo Ukrainai tiekti kartu su Danija ir Nyderlandais. Vokietijos naujienų leidinys „Spiegel“ pranešė, kad Ukraina dėl defektų atsisakė priimti 10 tankų „Leopard 1A5“, kuriuos bandė atsiųsti Vokietija.

Ukrainos pareigūnai Vokietijos gynybos ministerijai sakė, kad priimti tankus su defektais yra beprasmiška, nes nėra apmokytų technikų ar atsarginių dalių, kad būtų galima ištaisyti gedimus pačioje Ukrainoje.

Nežiūrint, švelniai tariant, štai tokių nesklandumų, ukrainiečiai pietryčiuose sugebėjo priartėti prie taktiškai itin reikšmingo Tokmako. Perėmus šį miestą, būtų suduotas rimtas smūgis driskių logistikai.

Iki Tokmako lieka maždaug 13 km ir okupantų generolai meta visus rezervus, kad čia sustabdytų ukrainiečių puolimą.

Tikimės, kad jau greitai šiame išlaisvintame mieste plevėsuos Ukrainos vėliava.

Trumpai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį viešėdamas Lenkijoje įteikė dviem lenkų savanoriams valstybinius apdovanojimus, tačiau nesusitiko su jokiais pareigūnais, nes abiejų šalių santykiai yra įtempti dėl grūdų importo.

Ech, o galėjo juk mūsų prezidentas šokti į auto, nuvykti į Varšuvą ir pamėginti paimti Lenkijos bei Ukrainos vadovus už rankų ir kaip vaikų darželyje paprašyt susitaikyt ir daugiau nesipykt.

Šė Korėjos lagerio kapo Kimas laiške Kinijos kompartijos vyriausiajam begemotui Soi Dzinpingui pažadėjo skatinti bendradarbiavimo santykius su Kinija, ryte pranešė komunistinė lagerio žiniasklaida KCNA. Laiškas buvo atsakas į šį mėnesį „Didžiojo Si“ atsiųstus sveikinimus Šė Korėjos įkūrimo metinių proga, kuriuose Kinijos prezidentas išreiškė norą stiprinti strateginį bendravimą ir bendradarbiavimą darbiniame formate.

Vakar Armėnija paragino nedelsiant dislokuoti JT misiją, kuri stebėtų žmogaus teisių ir saugumo padėtį Kalnų Karabache, bijantis etninio armėnų valymo.

Azerbaidžanas trečiadienį paskelbė paliaubas, privertęs armėnų separatistų pajėgas sutikti su visišku Karabacho, etninių armėnų anklavo, grąžinimu azerbaidžaniečių kontrolei.

Popiežius Pranciškus užsiminė, kad kai kurios šalys „žaidžia žaidimus“ su Ukraina, iš pradžių suteikdamos ginklų, o paskui svarstydamos galimybę atsisakyti savo įsipareigojimų.

Pranciškus savo komentarus išsakė lėktuve, grįžtančiame iš kelionės į Prancūzijos uostamiestį Marselį. Atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar nėra nusivylęs, kad jo pastangos pasiekti taiką nebuvo sėkmingos (pasiuntinys kardinolas Mateo Dzupi (Matteo Zuppi) Kijeve, Maskvoje, Vašingtone ir Pekine susitiko su šių šalių vadovais), popiežius atsakė, kad tikrai jaučia „tam tikrą nusivylimą“, o tada padrikai ėmė kalbėti apie ginklų pramonę ir karą.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusija karą pralaimėjo. Kas toliau?
  2. Ar Kinija gali pradėti karą?
  3. Karą galima užbaigti per penkias minutes. Ukrainos teritorijų sąskaita
  4. Didžiausia stichinė nelaimė – Rusija
  5. Šiandien Rusija numušė JAV bepilotį. Ką rytoj?
  6. Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą
  7. Si Dzinpingas ir Putinas paragino nutraukti karą Ukrainoje
  8. Kam ruošiasi Rusija?
  9. Į JT raginimus nutraukti karą – Rusijos atsakas raketų kruša
  10. R. Murmokaitė: Rusija sukėlė karą Ukrainoje ir jo pabaiga yra Rusijos rankose (video)
  11. Uranas ir teroristinė Rusija
  12. Putino Rusija – geopolitinis vėžys
  13. Rusija ruošiasi susidūrimams su NATO?
  14. „Nelaimingas atsitikimas“ vardu Rusija
  15. Rusija vėl perėjo prie branduolinio šantažo

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Metro says:
    3 metai ago

    Metro asociacija nori pasinaudoti proga, kad Vilniuje trūksta slėptuvių, ir pastatyti metro.

    Atsakyti
  2. UA-PL ir mes says:
    3 metai ago

    Kanados premjeras su ponia pasitinka Zelenskį
    – youtube.com/shorts/MsJgRU4qO6w
    …………………………….
    Komentaras. Rinkimų strategija – pataikauti blogiui?
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000295604/komentaras-rinkimu-strategija-pataikauti-blogiui
    .
    LRT aktualijų studija. Ved. Mindaugas Jackevičius
    Ką signalizuoja Lenkijos antausis Ukrainai? Ar jos pavyzdžiu gali pasekti ir kitos Ukrainos partnerės?
    09-25 laidos įrašas atsiras čia:
    – lrt.lt/mediateka/audio/lrt-aktualiju-studija
    Politologas apie per stiprų mūsų susisaistymą su strategine. Kitas – apie Juknevičienės ir Kubiliaus artimą draugystę su… su Sikorskiu…
    .
    Žinios 2023.09.24 22:00 – O vis dėlto…
    Lenkija rengia tranzito koridorius, per kuriuos būtų galima eksportuoti ukrainietiškus grūdus
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000295581/zinios-orai
    (Prisiminė strateginė esanti?)

    Atsakyti
    • Atsirado - says:
      3 metai ago

      – lrt.lt/mediateka/irasas/2000295610/lrt-aktualiju-studija-ka-signalizuoja-lenkijos-antausis-ukrainai

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vėtros lenkiami medžiai ir smarkus lietus Lietuvos pajūryje
Gamta ir žmogus

Lietuvą užgriūva vėtra: vėjo gūsiai gali siekti 30 m/s

2026 08 22
Filmo „Badautojų namelis“ kūrimo akimirka
Kultūra

Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje – trys kino turizmo ekskursijos

2026 08 22
Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje
Kultūra

L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną

2026 08 22
LNM Gedimino pilies bokšte nauja paroda „Laisvės dažnis“
Istorija

Baltijos kelio dieną naujos parodos „Laisvės dažnis“ atidarymas LNM Gedimino pilies bokšte

2026 08 22
Arūnas Bubnys
Kultūra

Įvertintas Lietuvos istoriko mokslinis darbas

2026 08 22
Krašto apsaugos savanorių pajėgos
Istorija

Paminėtos Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 35-osios metinės

2026 08 22
Audra, namas
Gamta ir žmogus

ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo prieš stiprią audrą

2026 08 21
Neries krantinė
Lietuvoje

Sostinėje prasidėjo A. Goštauto gatvės atnaujinimas 

2026 08 21
Sveikata
Lietuvoje

Po pertraukos atnaujintos derybos dėl medikų atlyginimų

2026 08 21
Kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda
Gamta ir žmogus

Kelio darbai automagistralėje A1 tęsiasi: kaip išvengti spūsčių?

2026 08 21
Montuojamos apsaugos apuokams
Gamta ir žmogus

ESO Šiauliuose toliau stiprina apuokų apsaugą

2026 08 21
„Čia – saugiau“
Gamta ir žmogus

Sostinėje pradėtos ženklinti saugesnės naktinio gyvenimo vietos

2026 08 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • jo apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • jo apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ruošiantis mokyklai – keturios taupymo gudrybės
  • Miltai, košės ir makaronai keičiasi: kaip atrodys grūdinių produktų ateitis
  • Lietuvą užgriūva vėtra: vėjo gūsiai gali siekti 30 m/s
  • Tyrimas: beveik pusė lietuvių yra naudojęsi DI apsiperkant

Kiti Straipsniai

Vėtros lenkiami medžiai ir smarkus lietus Lietuvos pajūryje

Lietuvą užgriūva vėtra: vėjo gūsiai gali siekti 30 m/s

2026 08 22
Trys bičiuliai vasaros kavinėje aptaria kelionės planą

Rugpjūčio 22-osios horoskopas: atviras pokalbis padės išsklaidyti abejones

2026 08 22
Kastytis Braziulis Rusijos hibridinį karą ir diversijas Europoje vaizduojančiame koliaže

K. Braziulis. Nematomas Rusijos frontas Europoje: kai gąsdinimai virsta teroru

2026 08 22
Audra, namas

ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo prieš stiprią audrą

2026 08 21
Jotvingių archeologijos centras

Šveicarijos kaime Lenkijoje bus statomas Jotvingių archeologijos centras

2026 08 21
Stanislovas Buškevičius Kauno Žalgirio ir Vilniaus Siemens arenų palyginimo koliaže

S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti

2026 08 20
Degalinė

Degalinių sąjunga ragina įvertinti ne tik akcizo mažinimo, bet ir aukštų degalų kainų kainą valstybei

2026 08 20
Juozas Olekas

Baltijos šalių parlamentų vadovai patvirtino bendrus saugumo ir paramos Ukrainai prioritetus

2026 08 20
Baltijos kelias

Klaipėdiečiai Baltijos kelio dieną minės Sąjūdžio parke

2026 08 20
Mitinge žmonės laiko plakatą su hitleriškai besisveikinančio V. Putino atvaizdu

A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“

2026 08 20

Skaitytojų nuomonės:

  • skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • jo apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • jo apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
Kitas straipsnis
Dantys | dentistnorwest.wordpress.com nuotr.

Tik trečdalio vaikų dantys – sveiki

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai