Įsimintinos rugpjūčio 22–23 dienos Kaune, Vilniuje. Šiais metais LR Seimo nutarimu 2023-ieji paskelbti Klaipėdos metais.
Minint 100-ąsias prisijungimo metines, prisimenami ir su šiuo kraštu susiję, gilius pėdsakus kultūroje, istorijoje palikę šviesuoliai.
Visuomenininko, LGGRTC vyresniojo patrėjo, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario dr. Raimundo Kaminsko sumanymu, pasitelkus bendraminčius, rengti Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, bibliofilo, leidėjo, Tilžės akto signataro Enzio Jagomasto (1870–1941) atminimo renginiai.
Knygos žmonėms ši asmenybė gerai žinoma.
Jo kultūrinis palikimas saugojamas Kauno technologijos universiteto bibliotekoje.
Spaustuvės „Lituania“ archyvas bei E. Jagomasto dienoraštis – Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
Vertingiausios E. Jagomasto knygos išvežtos į Vokietiją.
Pažintinei ekskursijai svetingai priėmė KTU biblioteka.
Retų spaudinių grupės vadovė Edita Korzonaitė parengė parodą iš E. Jagomasto saugojamo fondo, supažindino su KTU bibliotekos istorija, išskirtiniais saugyklose sugojamais žymių žmonių knygų rinkiniais.
Specialiai parengtoje parodoje pristatyti leidiniai byloja apie nepaprasto darbštumo, lietuvybės puoselėtojo E. Jagomasto ir jo šeimos darbus.
Apie spaustuvininką, jo darbus kalbėjo ir dr. Martynas Purvinas, dr. Raimundas Kaminskas.
Enzys Jagomastas – vienas žymiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų.
Savo prasmingą gyvenimą paskyrė lietuviškai knygai.
E. jagomastas gimė Lumpėnuose, netoli Rambyno kalno ir Martyno Jankaus išgarsintų Bitėnų.
Ten lankė pradinę mokyklą.
Ją baigęs, 1884 m. rudenį persikėlė į Tilžę ir Oto (Otto) Mauderodės spaustuvėje pradėjo mokytis spaustuvininko amato.
Kartu ruošėsi eksterno egzaminams, svajojo apie mokytojo darbą, bet neturėjo tam sąlygų.
Besimokydamas spaustuvininko amato, skaitė lietuviškas knygas, laikraštį „Aušra“, buvo Tilžėje leisto lietuviško laikraščio „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1890-1896) atsakinguoju redaktoriumi.
Savo lėšomis išleido Maironio poemą „Tarp skausmų į garbę“ (1895) ir tapo pirmuoju jos leidėju.
Bendradarbiavo ir „Naujojoje lietuviškoje ceitungoje“.
Panaudojęs žmonos kraičio dalį ir savo santaupas 1896 m. Tilžėje, Aukštojoje g-vėje Nr. 78 įkūrė spaustuvę – leidyklą „Lituania“.
Čia leisti lietuviški laikraščiai: Laukininkas, Svečias, Naujasis Tilžės keleivis, jo priedas Keleivio draugas, Lietuviškas laiškas, Aušra, Namų prietelius, ir kiti periodiniai leidiniai.
1914 m. Jagomasto spaustuvėje buvo spausdinami net trys Prūsų lietuvių laikraščiai: Pagelba, Savaitraštis, Varpas.
Savo lėšomis jis išleido Maironio poemą Tarp skausmų į garbę (1895) ir tapo pirmuoju jos leidėju.
Spaustuvė veikė iki 1941 m. Per 45 veiklos metus Lituania išleido 370 knygų, brošiūrų ir lapelių bei 20 periodinių leidinių.
Spaudos draudimo metais E. Jagomastas spausdino mokslo populiariąją ir praktinę (S. Matulaičio, P. Vileišio, A. Smetonos) bei grožinę (V. Kudirkos, Lazdynų Pelėdos ir kt. autorių) literatūrą.
Čia pasirodė knygnešio J. Bielinio leidinių bei V. Kudirkos atsišaukimas Broliai lietuviai!.. (1887), Birutės ir Tilžės lietuvių giedotojų draugijos renginių programos.
Po nepriklausomybės atgavimo, 1919–1923 m. E. Jagomasto spaustuvė pradėjo spausdinti knygas, kurios iš Tilžės pasiekdavo ir Lietuvą.
Sudėtingas buvo laikotarpis, kai vadovėlių mokykloms, grožinės ir vaikams skirtos literatūros leidybą menkai rėmė Švietimo ministerija.
Nuo 1937 metų spaustuvės veiklai vadovavo E. Jagomasto sūnus Dovas.
Pats E. Jagomastas atsidėjo kūrybai, visuomeninei veiklai.
Buvo Tilžės lietuvių kultūros draugijos bibliotekininku.
E. Jagomastas buvo aktyvus „Birutės“, Tilžės lietuvių giedotojų, Lietuvių literatūros draugijų narys.
Svarbu pažymėti, kad E. Jagomastas buvo tikras bibliofilas.
Jo rinkinyje buvo išskirtinis XVI–XX a. lietuviškų spaudinių rinkinys.
Asmeninė biblioteka buvo laikoma kaip lietuvių raštijos muziejus, kuri buvo dažnai lankoma.
Rinko kiekvieną spausdintą leidinį, bendradarbiavo Lietuvių kalbos žodyno rengime.
E. Jagomastas talkino ir žymiems bibliografams V. Biržiškai, I. Kisinui.
Dėmesio verti 1924–1940 m. Tilžėje leisti Enzio Jagomasto leidiniai – Jagomasto Lietuviszkos kalendros – metiniai kalendoriai.
E. Jagomastas, vėliau – Ona Jagomastaitė ir jos vyras Emilis Vilmantas-Mecklenburgas rūpinosi kalendorių leidyba.
Svarbiausia tema buvo lietuviškumo nykimas.
Apie 1919–1923 politines permainas dažniausiai rašė aktyvus jų dalyvis J. Stiklorius.
Jagomasto Lietuviszkų kalendrų autorius domino etninė kultūra.
Šiuose kalendoriuose buvo apžvelgiami tarptautiniai įvykiai, skelbiamos Klaipėdos krašto ir visos Lietuvos politinio gyvenimo žinios.
Jagomasto Lietuviszkos kalendros apsiribojo vien Mažosios Lietuvos pietinės dalies lietuvių visuomeniniu gyvenimu (jį daugiausiai veikė Vokietijos lietuvių susivienijimas).
Kalendoriuose E. Jagomastas garsino bibliofiliją, rašė apie pirmąsias knygas, brangiausius pasaulio leidinius, pvz., apie J. Gutenbergo Bibliją (1465), šlovino meilę ir pagarbą knygai.
Jagomasto kalendoriuose buvo populiarinama vaikų literatūra: spausdinamos pasakos, pasakėčios, prozos vaizdeliai.
Buvo skelbiami ir Didžiosios Lietuvos rašytojų kūriniai, kitų tautų proza bei poezija.
Jagomasto kalendorius skaitė daugelis lietuvininkų.
Ant Jagomasto Lietuviszkų kalendrų viršelių – dedikacija – Visai Prūsų Lietuvai ir Klaipėdos kraštui pritinkančiai sutaisė E. Jagomastas.
1940 naciai privertė ją pakeisti žodžiais Visiems lietuvininkams pritinkančiai sutaisė E. Jagomastas.
1940 m. rugsėjo 2 d. Jagomasto Lietuviszkas kalendras naciai uždraudė.
Be laikraščių E. Jagomastas spausdino nemažai knygų: V. Kalvaičio Prūsų lietuvių dainos (1905), J. Gabrio Skaitymų knyga mažiems ir dideliems (1908), A. Baranausko Anykščių šilelis (1921), J. Šlapelio Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis (1921) bei kitas.
Pirmojo \pasaulinio karo metais, Lituanikos komiteto Šveicarijoje prašomas, E. Jagomastas knygomis aprūpino Vokietijoje esančius lietuvių belaisvius ir internuotus civilius gyventojus.
E. Jagomasto ir jo šeimos narių švietėjiška, kultūrinė veikla netiko tuometinei okupacinei valdžiai.
Jo spaustuvė ir joje sukrautos knygos bei kitas turtas buvo konfiskuotas.
1941 metais Jagomastų šeima persikėlė į Vilnių.
Į Lietuvą Enzys Jagomastas atsikėlė su žmona Morta Jurgelaityte -Jagomastiene (g. 1874 m.), vaikais Dovu, Jurgiu, Ona Jagomastyte – Vilmantiene ir žentu Emiliu Vilmantu – Meklenburgu.
Okupantai neužmiršo Jagomastų tautinės veiklos, surado ir 1941 m. rugpjūčio 23 d. sušaudė Paneriuose.
Ilgai buvo ieškoma Jagomastų šeimos žūties vieta.
1996 m. tuometinio Panerių memorialo vadovo Algio Karoso sumanymu, minint 55-ąsias Jagomastų žūties metines 1941 m. rugpjūčio 21–23 d. Paneriuose nužudyto Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, bibliofilo, knygnešio, spaustuvininko, leidėjo Enzio Jagomasto ir jo šeimos atminimą, pastatytas paminklinis akmuo.
Ant jo užrašas: „MAŽOSIOS LIETUVOS SPAUDOS LEIDĖJO IR PLATINTOJO ENDZIO JAGOMASTO IR JO ŠEIMOS, NUŽUDYTOS 1941 08 23 ATMINIMUI“.
Paminklinį akmenį pašventino Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos antrasis kunigas Valdas Aušra, Arkikatedros monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas (2001 m. liepą paminklas buvo rekonstruotas (archit. Julius Masalskas, skulpt. Gintas Šuminas).
Tačiau iki šiol Jagomastų palaikai neatrasti ir neperlaidoti.
Iš E. Jagomasto biografijos
1889–1890 m. buvo dvisavaitinio laikraščio „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ redaktorius.
1890 m. su bendraminčiais ėmė leisti laikraštį „Nauja lietuviška ceitunga“, kuriame bendradarbiavo iki 1896 m.
Savo lėšomis 1895 m. pirmasis išleido Maironio poemą „Tarp skausmų į garbę“.
Nuo 1894 m. buvo „Birutės“ draugijos sekretorius, priklausė Tilžės giedotojų draugijai, 1913–1914 m. buvo K. Donelaičio paminklo statymo komiteto sekretorius, 1914 m. – Tilžės-Pakalnės apskrities lietuvių rinkimo draugijos valdybos narys.
1918–1919 m. priklausė Prūsų Lietuvos tautinei tarybai, kuri 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje paskelbė aktą dėl Mažosios Lietuvos „priglaudimo“ prie Didžiosios Lietuvos.
1924–1941 m. buvo Tilžėje veikusios lietuviškas knygas ir laikraščius leidusios lietuvių „Spaudos“ draugijos pirmininkas, 1931–1935 m. – Lietuvių kultūros draugijos Tilžėje bibliotekininkas.
1935 m. vasarą dalyvavo Kaune surengto Pasaulio lietuvių pirmojo kongreso spaudos parodoje.
1896 m. vedė ūkininkaitę Martą Jurgelaitytę (1874), šeima susilaukė dukters Anitos (1900), sūnų Dovo (1904), Emilio (1910) ir Jurgio (1917).
1896 m. įsigijo spaustuvę, kurią vėliau pavadino „Lituania“, joje buvo spausdinamos knygos Mažajai ir Didžiajai Lietuvai, leidžiami laikraščiai „Laukininkas“, „Svečias“, „Naujasis Tilžės keleivis“ ir kt. (keletą jų redagavo pats E. Jagomastas), kalendoriai bei kiti periodiniai leidiniai.
1933 m. lietuvininkų veikla buvo visiškai suvaržyta, nuo 1935 m. spaustuvėje dirbo tik Jagomastų šeimos nariai.
Lietuvos konsulato Tilžėje dėka finansinę paramą spaustuvei teikė Lietuvos valstybė.
Kasmet, rugpjūčio 23-iąją, Jagomastų žūties bei Juodojo kaspino dieną, minimas šios šviesios lietuvininkų šeimos pagerbimas, tačiau mūsų valstybei, mūsų knygos puoselėtojams reikėtų kada nors atrasti Jagomastų šeimos palaikus ir deramai palaidoti.
Minėjimo dalyviai pateikė pasiūlymą kreiptis į Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybes ir siūlo E. Jagomasto vardu pavadinti gatvę, skverą, aikštę.
Jagomasto atminimo įamžinimas
1961 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įkurtas E. Jagomasto fondas.
Mokslų daktaras V. Tercijonas iš Letchvorto (JAV) Amerikos lietuvių gydytojų suvažiavime Niujorke skaitė pranešimą apie lietuvių nutautėjimo priežastis.
Jis paskyrė 1000 JAV dolerių lietuvybei išlaikyti, o fondą pavadino Enzio Jagomasto vardu.
Enzio Jagomasto atminimo įamžinimu rūpinasi Lumpėnų (Pagėgių savivaldybė) pagrindinės mokyklos, kurioje mokėsi didysis lietuvininkas, bendruomenė.
Vadovaujant mokytojoms Laimai Žemgulienei ir Loretai Zinovjevienei, įrengta paroda, kurioje rodomi ir kai kurie svarbiausi Jagomastų šeimos dokumentai, atspindintys šios didžios šeimos žygdarbį.
2007 m. prie Lumpėnų (Pagėgių savivaldybė) pagrindinės mokyklos Enzio Jagomasto atminimui įamžinti iškilmingai atidengta lenta, o nuo 2009 m. Lumpėnų pagrindinei mokyklai suteiktas Enzio Jagomasto vardas.
Apie E. Jagomastą, jo šeimą plačiau plačiau galima susipažinti
Almonaitis, Vytenis; ir Almonaitienė Junona. Šiaurės skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas.
2-asis atnaujintas ir papildytas leidimas. Kaunas: Keliautojo žinynas, 2007. 207, [1] p. ISBN 978-9955-9625-4-0.
Kondratas, Benjaminas. Kūrėjų pėdsakais. Kn. 7: Pagėgių kraštas. Vilnius: Karminas, 2011. 312p.
Mažosios Lietuvos enciklopedija = Encyclopaedia of Lithuania Minor = Kleinlitauische Enzyklopädie.
T. 1: A – Kar. Mažosios Lietuvos fondas; [redakcinė kolegija: Vilius Pėteraitis … [et al.]; vyriausiasis redaktorius Antanas Račis].
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 775, [1] p.
Renginio rengėjai
XXVII knygos mėgėjų draugija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga.
