2023 metais tikėtinas švelnus Lietuvos ekonomikos nusileidimas, kitąmet grįžtant prie ūkio augimo – tai numatoma atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje. Tikimasi, jog šalies ūkis 2023 m. susitrauks 1 proc., o kitais metais galima tikėtis 2,5 proc. ekonomikos augimo.
„Iššūkių akivaizdoje matomas Lietuvos ekonomikos sulėtėjimas turėtų būti laikinas, jau kitąmet šalies ūkis turėtų augti apie 2,5 proc. Nepaisant neapibrėžtumo, darbo rinka išlieka gana atspari. Ženklaus nedarbo lygio išaugimo nesitikima, toliau tikėtinas spartus atlyginimų augimas, šiemet vidutiniškai sieksiantis virš 10 proc. Infliacijos tempai toliau sparčiai mažėja, o tai yra geros žinios vidaus vartojimui. Šiemet vidutinė metinė infliacija turėtų grįžti į vienženklę teritoriją, o kitąmet, numatoma, sieks mažiau nei 3 proc.“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, jog šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 1 proc. Ekonominį aktyvumą, numatoma, slopins išskirtinai didelis išorės aplinkos nestabilumas ir karo Ukrainoje keliamas ekonominis neapibrėžtumas, taip pat stiprėjantis griežtėjančios monetarinės politikos poveikis vidaus ir užsienio paklausai.
Sustiprėjus namų ūkių perkamajai galiai vidaus ir užsienio rinkose bei padidėjus užsienio paklausai kitais metais galima tikėtis ekonomikos atsigavimo. 2024 metais BVP galėtų augti 2,5 proc., o 2025–2026 metais paspartėti iki 3 proc. vidutiniškai per metus.
Nors lėtėjant ekonominiam aktyvumui įtampa darbo rinkoje šiek tiek atslūgo, šiais metais ženklaus nedarbo padidėjimo nesitikima. Numatoma, kad užimtų gyventojų skaičius šiemet sumažės 0,8 proc., o nedarbo lygis kiek padidės – iki 7,3 proc. Nuo 2024 metų atsigaunant ekonominiam aktyvumui nedarbo lygis ims mažėti ir turėtų sudaryti 6,9 proc., 2025 metais – 6,5 proc., o 2026 metais – 6,3 proc.
Scenarijuje numatoma, jog šiemet tęsis spartus darbo užmokesčio augimas – sieks 10,4 proc. Darbo užmokesčio augimą Lietuvoje skatins: kartu su 2023 metų biudžetu priimti sprendimai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų – mokytojų, medikų, pareigūnų ir kt. – atlyginimų didinimo, padidintas (15,1 proc. iki 840 eurų) minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), taip pat kvalifikuotų darbuotojų trūkumas dalyje ekonominių sektorių. Ateinančiais metais, tikėtina, atlyginimų augimo tempas bus nuosaikesnis ir sieks 6,6 proc., o 2025–2026 metais galėtų augti po 5 proc. per metus.
Šiemet vidutinė metinė infliacija grįš į vienženklę teritoriją ir, numatoma, sudarys 8,9 proc. Prie palankesnės kainų raidos prisidės ne tik kritusios energijos kainos tarptautinės rinkose, bet ir pasaulinių tiekimo grandinių normalizavimasis bei Europos Centrinio banko (ECB) vykdomos euro zonos monetarinės politikos griežtinimas. 2024 metais toliau mažėjant infliaciniam spaudimui vidutinė metinė infliacija, tikėtina, sumažės iki 2,6 proc., o nuo 2025 metų infliacijos tempas turėtų dar labiau priartėti prie ECB 2 proc. infliacijos euro zonoje tikslo.
Namų ūkių vartojimo išlaidos prekėms ir paslaugoms 2023 metais galėtų išlikti panašiame lygyje kaip ir pernai (pokytis siektų 0 proc.). Vidutiniu laikotarpiu kainoms nebedarant tokio stipraus poveikio gyventojų perkamajai galiai, o pajamoms toliau augant, namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų atsigauti ir 2024–2026 metais augti po 3,4 proc. kasmet.
