Žmonės dažnai nori sužinoti, nuo ko pradėti, jei nori sutvarkyti ežero pakrantę arba pašalinti švendres, dumblo sankaupas ir įsirengti poilsio vietą prie vandens.
Taip pat, ar galima naudotis technika, kokius prašymus ir kam reikia teikti. Aplinkos apsaugos agentūra primena, į ką reikia atkreipti dėmesį prieš užsiimant šiais darbais.
Paviršinių vandens telkinių (ežerų, tvenkinių ir upių) tvarkymą Lietuvoje reglamentuoja Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas, kuriame nurodyta, kokias žinias ir prašymus reikia pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai, Aplinkos apsaugos departamentui ar saugomos teritorijos direkcijai dėl žadamų paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbų.
Kada galima tvarkyti vandens telkinius ir jų pakrantes?
Vandens telkinių tvarkymo darbus draudžiama vykdyti nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., nes tuo metu peri vandens paukščiai, neršia arba migruoja žuvys.
Vandens telkiniuose įrašytuose į Upių ir ežerų, priskiriamų lašišiniams ir potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams sąrašus – papildomai draudžiama ir nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 31 d., nes tuo metu neršia ir migruoja lašišinės žuvys.
Pjauti ir šalinti perteklinę vandens augaliją tikslinga ir patartina vasaros pabaigoje, kuomet vandens augmenija maksimaliai suvešėjusi ir sukaupusi gausiausius maistinių medžiagų kiekius, o jų pašalinimas iš vandens telkinio yra veiksmingiausias, nes kitais metais tokia augmenija mažiau atželia.
Kokiais atvejais, kokius dokumentus ir kur reikia pateikti?
Jeigu saugomoje teritorijoje (valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose ar biosferos rezervatuose, rezervatinėse apyrubėse, valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtos paveldo objektuose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose) žadama tvarkyti vandens telkinio dalis ne didesnė kaip 4 arai, tuomet rengiamas pranešimas pagal minėto aprašo 40 punkto reikalavimus ir teikiamas saugomos teritorijos direkcijai.
Jeigu saugomoje teritorijoje žadama tvarkyti vandens telkinio dalis viršija 4 arus, tuomet rengiamas projektas pagal aprašo 36, 37, 38, 39 punktų reikalavimus ir teikiamas Agentūrai.
Jeigu vandens telkinio tvarkymo darbai atliekami ne saugomoje teritorijoje ir tvarkymo plotas neviršija 4 arų, pranešimo rengti nereikia.
Tvarkant vandens telkinį didesniame plote (nuo 4 iki 10 arų įskaitytinai) būtina parengti pranešimą pagal Aprašo 40 punkto reikalavimus ir teikti Agentūrai.
Rengiant darbus didesniame kaip 10 arų vandens telkinio plote būtina parengti projektą pagal Aprašo 36, 37, 38, 39 punktų reikalavimus ir gauti Agentūros pritarimą projektui.
Jei žadama įrengti ar tvarkyti tik paplūdimį nuo 20 m iki 200 m kranto linijos ilgio, paskleidžiant mineralinį gruntą ir nekeičiant kranto linijos ne saugomoje teritorijoje (vandens augalijos pjovimas, sąnašų pašalinimas, maudyklos įrengimas ir kt. darbai nebus vykdomi), tuomet pranešimas teikiamas Aplinkos apsaugos departamentui.
Pašalintos dugno nuosėdos ir perteklinė vandens augalija negali būti sandėliuojamos ar paskleidžiamos vandens telkiniuose, salose, pelkėse ir šaltinynų teritorijose, akmenynuose, užliejamose teritorijose, natūraliose pievose, saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.
Nepriklausomai nuo to koks vandens telkinio plotas tvarkomas, būtina laikytis ir nepažeisti veiklai nustatytų draudimų ir darbų nevykdyti vandens paukščių perėjimo, pavasarinio žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu, vandens telkinyje, kai jame išsamiai išžvalgytas ir nustatyta tvarka aprobuotas naudingųjų iškasenų telkinys, būtina vengti žalos saugomoms rūšims, jų buveinėms ar saugomoms natūralioms buveinėms.
Jeigu žalos išvengti neįmanoma, darbus atlikti leidžiama, jei projekte, ar pranešime (įskaitant jų pakeitimus) pateikiamos įrodančios žinios, kad numatomas tvarkymo darbų teigiamas poveikis visiškai kompensuos tvarkymo darbų metu padarytą žalą.
Taip pat visais atvejais privaloma laikytis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymuose nustatytų reikalavimų.
Ar galiu pasistatyti lieptą?
Lieptų įrengimas valstybiniuose vandens telkiniuose reglamentuojamas Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėse:
Pagal šias taisykles sutikimus lieptų įrengimui pagal valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio buvimo vietą išduoda Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atitinkami teritoriniai skyriai.
Pažymėtina, kad atskirais atvejais liepto projektas arba planas turi būti suderintas su:
atitinkamo regioninio ar nacionalinio parko ar biosferos rezervato direkcija, kai žadamo įrengti liepto vieta patenka į valstybinių parkų, valstybinių ir biosferos rezervatų teritorijas.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu skyriumi, kai žadamo įrengti liepto vieta patenka į kultūros paveldo vertybių teritorijas, jų apsaugos zonas.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai žadamo įrengti liepto vieta patenka į pasienio juostą, o jeigu jos nėra – 100 m atstumu nuo valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio, kuriuo eina valstybės siena, kranto.
Parengta pagal Aplinkos apsaugos agentūros pranešimą
