Tautinių mažumų departamento užsakymu atliktas sociologinis tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų visiškai pritaria teiginiui, kad Lietuva turi priimti kiek įmanoma daugiau pabėgėlių iš Ukrainos ir privalo jiems kuo labiau padėti, o pabėgėliai iš Ukrainos jiems yra artimesni nei pabėgėliai iš kitų šalių. Panašias tendencijas įvardija ir Estijos bei Latvijos atstovai, dalyvavę Tautinių mažumų departamento organizuotame ekspertų susitikime, kuriame pristatyti Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai.
Ukrainiečiai savo padėtį Lietuvoje vertina pozityviai
Lietuvoje vykdytas tyrimas parodė, kad daugumai apklaustų į Lietuvą atvykusių ukrainiečių (87,6 proc.) neteko patirti diskriminacijos ar įžeidimų dėl tautybės ar kalbos, taip pat dauguma ukrainiečių jaučia palankų lietuvių požiūrį į juos.
Atvykusiems ukrainiečiams labiausiai patinka Lietuvos valstybės jiems suteiktas rūpestis ir saugumo jausmas (31,7 proc.), išmokos, parama ir socialinė pagalba (24,3 proc.), suteiktas būstas, darbas, galimybė mokytis. Tačiau nemaža dalis ukrainiečių tarp problemų, su kuriomis jiems teko susidurti atvykus į Lietuvą, įvardijo būsto problemas (28,2 proc.), kalbos barjerą (20,3 proc.), įsidarbinimo problemas (14,4 proc.), finansinius sunkumus (12,9 proc.) ir moralines, psichologines problemas (11,9 proc.).
Tik nedidelė dalis – 2,5 proc. respondentų nurodė, kad jiems trūksta informacijos apie dokumentų išdavimo ir pratęsimo procedūras, 1,5 proc. respondentų skundėsi Lietuvos sveikatos apsauga (sunku patekti pas gydytoją).
Pabėgėliai ir toliau palaiko ryšius su Ukraina
Tyrimas parodė, kad beveik visi apklausti Ukrainos piliečiai domisi Ukrainoje vykstančiais socialiniais procesais ir nori būti geriau informuoti bei ateityje dalyvauti viešajame Ukrainos gyvenime. Taip pat jie palaiko socialinius ryšius su Ukraina ir bendrauja su giminėmis, draugais, pažįstamais, likusiais, arba išvykusiais iš Ukrainos ir nori dalyvauti Ukrainos prezidento ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados rinkimuose.
Estijoje ir Latvijoje kalbos klausimas – vienas iš iššūkių
Estijoje, kurioje yra 35 000 ukrainiečių, siekiama užtikrinti visas būtinas paslaugas pabėgėliams. „Apie 80 proc. gyventojų remia ukrainiečius, o valstybė siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas nemokamai mokytis estų kalbos“, – pažymi renginyje dalyvavusi Anne-Ly Reimaa, Estijos Kultūros ministerijos Kultūrų įvairovės departamento atstovė.
Latvijos Kultūros ministerijos Bendruomenių integracijos departamento vadovė Jeļena Šaicāne teigia, kad Latvijoje situacija panaši, nors skaičiai šiek tiek mažesni – dabar yra 32 000 užsiregistravusių ukrainiečių. „Latvijoje valstybė suteikia galimybę nemokamai mokytis latvių kalbos, taip pat vaikams organizuojamos vasaros stovyklos. Pirminės paramos sistema (būstas, darbas, mokyklos, medicinos paslaugos) veikia gerai, tačiau dabar didesnis dėmesys jau orientuojamas į tolesnius integracijos poreikius siekiant integruoti į vietines bendruomenes“, – teigė Latvijos atstovė.
