Geopolitinė padėtis
Klaidinga NATO strategija leido Rusijai pradėti karą prieš Ukrainą ir visais įmanomais būdais pakenkti Vakarų šalių saugumui, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Atėjo laikas nustoti ieškoti pasiteisinimų ir pagaliau pripažinti, kad alternatyvos Ukrainos priėmimui nėra, jei NATO tikslas yra užtikrinti euroatlantinės bendruomenės saugumą. Aš neabejoju dabartiniu NATO įsipareigojimu Ukrainai.
Aljanso narės teikia gyvybiškai svarbią pagalbą Kijevui nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios. Tačiau abejoju NATO strategija, kai kalbama apie Ukrainą ir ilgalaikį euroatlantinio regiono saugumą“, – sako A. Kuleba.
Politiko teigimu, „NATO baimė ir aljanso strategijos atsargumas turėjo itin skaudžių pasekmių tūkstančiams pagrobtų, išprievartautų, kankintų, perkeltų ar nužudytų ukrainiečių. Klaidinga NATO strategija taip pat leido Rusijai pakenkti Vakarų saugumui kibernetinėmis atakomis, šnipinėjimu ir politiniu kišimusi“.
Tačiau Kijevas neabejoja, jog NATO šalių pozicija keisis taip pat, kaip kito ES valstybių pozicija, kuomet 2022 m. birželį pagaliau visos 27 ES valstybės narės pritarė, kad Ukrainai būtų suteiktas kandidatės statusas.
„Dabartiniai NATO vadovai nepriėmė klaidingų sprendimų, kurie mus čia atvedė, tačiau jie gali priimti drąsų sprendimą išplėsti Aljansą ir taip apsaugoti euroatlantą. Palikdami Ukrainą atvirą, tik dar labiau padidinsime nestabilumą ir Rusijos agresiją“, – pabrėžia Kuleba.
Kol kas Ukrainos įstojimas į NATO miglotoje ateityje.
JAV pareiškė, kad remia Ukrainos įstojimą į NATO po karo, o Lenkija, Čekija ir Slovakija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė būtinybę suteikti Ukrainai saugumo garantijas dar prieš jai įstojant į aljansą.
Vengrija pareiškė, kad Ukrainos įstojimas į NATO galimas tik Rusijai davus oficialų sutikimą (opa!). Atsakydama į tai, Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Ukrainai Rusijos sutikimo nereikia, ir pavadino pavojinga situaciją, kai „Vengrijos politikai bando padaryti euroatlantinės erdvės saugumą priklausomą nuo Maskvos užgaidų“.
Tuo tarpu Vokietija atmetė greitą Ukrainos narystės NATO klausimo sprendimą, o Lenkijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Berlyną ir Paryžių vilkinant Kijevo stojimą į aljansą.
Kuleba teisus teigdamas, jog NATO Rusijos invazijai nebuvo pasiruošusi. Tačiau teisybės dėlei reiktų pripažinti, jog Rusijos invazijai nesiruošė ir pats Kijevas.
Jei Ukraina nuo 2014 metų būtų pasauliui siuntusi tokias žinutes, kokias siuntė po vasario 24-osios invazijos, geopolitinė padėtis šiandien būtų kita.
Tad visą atsakomybę versti vien NATO nėra sąžininga, ypač turint galvoje, kad aljansas privalo užtikrinti pirmiausia savo šalių ir sienų saugumą.
Alkoholikas, kažkokios ten saugumo tarybos sekretorius Dmitrijus Medvedevas vėl skalambija, jog esame ant naujo pasaulinio karo slenksčio.
„Didėjanti branduolinė įtampa gali sukelti konfliktą, kuris apims visą pasaulį“, teigia trumpam išsiblaivęs Putino šešėlis pasaulio gąsdinimui.
Alkoholinės abstinencijos purtomas kremlinas branduolinio karo pavojų mitiniu būdu susiejo klimato kaitos problema teigdamas, jog didėjant branduolinei įtampai ir stiprėjant susirūpinimui dėl klimato kaitos gali kilti pasaulinis konfliktas.
Medvedevas šiuo metu atlieka FSB surežisuotą rolę ir skaito parašytus tekstus, kuriuos anksčiau viešai išklodavo Žirinovskis. Kiekvienas toks FSB tekstas turi savo tikslą ir adresatą.
Vienu atveju – tai grasinimas, kitu – Vakarų pasirengimo testavimas. Ir, be abejo, kartojimas, siekiant išjungti budrumą.
Turime būti labai atidūs ir prisiminti, kaip Žirinovskis keletą metų klykė apie raketų smūgius į Kijevą, dėl ko visi šiurpo, po to priprato ir tokias kalbas laikė kliedesiais.
Tai, kaip matome, deja, nebuvo jokie kliedesiai.
Reikšmingi postūmiai
Kai kurie pagrindiniai Vakarų žiniasklaidos kanalai skelbia apie Ukrainos kariuomenės sėkmę Chersono kryptyje.
Taip, šiame fronto ruože matomas suaktyvėjimas, tačiau teigti, kad prasidėjo plataus masto puolimas negalime.
Tačiau driskiai jau kaip reikalas prikrovė į kelnes, nes pranešama, jog rusų „kolaborantai“ evakuojami iš Zaporižės. Ukrainos kontroliuojamo Nikopolio rajono karinės administracijos vadovas Jevhenas Jevtušenko teigia, jog kitoje Dniepro upės pusėje, kurią kontroliuoja Rusija, ėmė kursuoti evakuacijos autobusai.
Pranešama, jog visos vietos šiuose autobusuose jau rezervuotos pagal administracijos sprendimą.
Vietos gyventojai baiminasi, jog prieš pasitraukdami, rusai Energodare surengs provokaciją su masinėmis aukomis, kad dėl visko apkaltintų Ukrainą.
Trumpai
Jungtinių Valstijų prezidentas Džo Baidenas vakar oficialiai pradėjo savo kampaniją dėl perrinkimo 2024 m. ir tapo demokratų lyderiu lenktynėse, kuriose jis antrą kartą gali varžytis su respublikonų varžovu Donaldu Trumpu.
Dauguma demokratų palaikytų 80 metų J. Baideną prieš respublikonų varžovą kitų metų rinkimuose, parodė neseniai atlikta apklausa.
Ukrainos žiniasklaida skelbia, jog Maskvos gyventoja susiginčijo su dukra dėl jos paramos Ukrainai. Motina Tatjana palaikė Rusiją, o jos dukra – Ukrainą.
Tatjana pareiškė, jog ginčo metu buvo prieita iki grasinimų, todėl motina baiminasi dėl savo gyvybės. Esą dukra grasino ją nužudyti už tai, kad ji palaiko vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“.
Mums ši žinutė kvepia psichologiniu triuku siekiant parodyti, jog karas Ukrainoje – tai slavų vidinė kova.
Ukraina praranda Bachmutą. Mes seniai teigėme, jog reikia perkelti gynybos liniją ir koncentruotis kontratakoms kitose kryptyse, tačiau tai ukrainiečių žemė ir tik jie gali ir turi spręsti, kaip už ją kovoti.
Lietuvoje
Kartais atrodo, jog į valdžią išrinkti žmonės patenka į nesvarumo būseną ir imasi visiškai alogiškų, sveikam protui prieštaraujančių, sprendimų.
Kas gali atsakyti į klausimą, kodėl su tarša Vilniuje kovojama penkias automobilių juostas judriausiose sankryžose sumažinus iki trijų? Kamščiai pailgėja kone dvigubai, miestas užtvindomas dūmų ir keiksmažodžių lavina.
Sakot, reikia sostinės gyventojus perkelti iš automobilių ant paspirtukų ir dviračių? Šalyje, kurioje 9 mėnesius lyja ir šalta?
Gal šių iniciatyvų sumanytojai galėtų pasivėžinti taksi, apsimetę eiliniu keleiviu ir pakalbinti nuolat gatvėmis raižantį vairuotoją apie problemas ir lūkesčius?
Taksistu, beje, buvo apsimetęs ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris norėjo iš pirmų lūpų sužinoti savo šalies piliečių požiūrį į NATO.
Bet Lietuva – ne Norvegija. „LietUva brangi yra itin drąsi šalis“. Tyliai stebėdami tykančios recesijos ženklus ir skaičius, galime sau leisti platinti, siaurinti, kirsti ir vėl sodinti. Kelti mokesčius. Didinti akcizą dyzelinui kaip „bausmę vairuotojams“ ir laipsnišką perėjimą prie ekologiško transporto.
Tačiau ar nevertėtų permainas šalies transporto ūkyje pradėti nuo valdžios institucijų?
Sprendimus priimantys politikai ir valdininkai turėtų patys rodyti pavyzdį, sutartinai persėsdami prie dviračių vairo ar tiesiog judėdami pėstute, o užsienių svečių delegacijas vėžinti WV-Up elektromobiliais.
Priešingu atveju atrodo, kad valdžia smaginasi bizūnu plakdama ir dulkindama eilinį žmogų.
Nuotraukoje: JK siunčiami šaudmenys tankams „Challenger-2”.
OKUPANTAI PRADĖJO EVAKUACIJĄ (2023 04 26)
Geopolitinė padėtis
Klaidinga NATO strategija leido Rusijai pradėti karą…
Posted by Aurimas Navys on Tuesday, April 25, 2023
Ypatingas ačiū rėmėjams: DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Mūsų darbo tęsimui itin svarbi visų jūsų parama. Siūlome aktyvius mokymus: https://tinyurl.com/f352n3uw
Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624