Nevalstybinės mokyklos telkia jėgas

Lietuvoje prasidėjo neramūs laikai mažosioms nevalstybinėms mokykloms – Seimas joms kelia valstybės finansavimo kartelę ir priima sprendimus, kurie apribos vaikams galimybę įgyti išsilavinimą netradicinėje aplinkoje.

Seimo narys Kęstutis Vilkauskas patvirtino, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigalios LRV sprendimas nebeteikti finansavimo LR biudžeto lėšomis klasėms, kuriose yra 1–4 mokiniai.„Matau šių mokyklų kuriamą pridėtinę vertę ir manau, kad svarbu valstybei finansiškai palaikyti įvairias ugdymo formas ir kokybiškai veikiančias nevalstybines mažąsias mokyklas“, – teigia K. Vilkauskas.

Anot jo, 2015 metais Švietimo ministro patvirtintoje Geros mokyklos koncepcijoje numatyta, kad svarbu skirti kuo didesnį dėmesį švietimo įvairovei, prieinamumui, kūrybingumui, asmenybės pažangai, o tai praktiškai Lietuvoje įgyvendina kiekviena nevalstybinė mažoji mokykla.

Pasak asociacijos „Ugdymas lauke“ vadovės ir darželio-mokyklos „Patirčių slėnis“ direktorės Akvilės Budreckytės, Lietuvoje jau daugiau kaip prieš dvidešimt metų pradėjo kurtis įvairių švietimo mažosios ne pelno siekiančios nevalstybinės bendruomeninės mokyklos.

Tai ypatingos mokyklos, atliepiančios skirtingų vaikų ir tėvų poreikius, kurių didelės sisteminės mokyklos negali atliepti.

A. Budreckytė nerimauja dėl šių mokyklų ateities, nes nuo rugsėjo mėnesio įsigaliosiantis Seimo nutarimas apsunkins finansavimą ir užkirs galimybes kurtis naujiems sumanymams.

„Alternatyvaus ugdymo įvairove nenusileidžiame nei skandinavams, nei kitoms Europos šalims.

Kiekvienais metais vis kitoje Lietuvos vietovėje duris atveria naujas bendruomeninis sumanymas, kuris atsiranda iš vaikų ir tėvų poreikio.

Siekdami šį judėjimą išsaugoti, kartu su kitais mažųjų mokyklų įkūrėjais šiemet surengėme
jau ne vieną susitikimą su politikais ir švietimo institucijų atstovais.

Tikimės būti išgirsti ir neprarasti mokinio krepšelio finansavimo“, – sako A. Budreckytė.

Anot A. Budreckytės, mažųjų mokyklų bendruomenė tikisi, kad nepalankus nutarimas bus atšauktas dar Seimo pavasario sesijoje.

Taip pat bus siekiama, kad būtų priimtas įstatymas, kuris ateityje atstovaus mažosioms bendruomeninėms ne pelno siekiančioms mokykloms.

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos koordinatorė Žydrūnė Marčiulionienė teigia, kad vis daugiau yra vaikų, kuriems netinka sisteminės mokyklos, daugelis jų nepakelia ten esamo fizinio ir psichologinio krūvio.

„Ypač jautrūs vaikai nepritampa didelėse valstybinėse ugdymo įstaigose:

patiria patyčias, jiems netinka pamokų struktūra ir tempas, jie negali atsiskleisti.

Praktikoje matome daug pavyzdžių, kai atėję iš didelių mokyklų mokiniai būna išsekę, pervargę
nuo kasdienių bandymų, bauginimų egzaminais“, – patirtimi dalinasi Šeimų ir tėvų
asociacijos atstovė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia per 20 mažųjų ne pelno siekiančių mokyklų, kuriose mokosi
apie 1700 vaikų.