Po keleto dienų jau bus metai, kai tęsiasi Rusijos plataus masto karinė invazija į Ukrainą. Deja, žiaurūs okupanto veiksmai audringą pasipriešinimo reakciją sukėlė dar ne viso laisvo pasaulio sąmonėje.
Mūsų Lietuva pasaulio didžiųjų kontekste tėra mažytė valstybė. Tačiau maža ji savo teritorija, bet didelė kilniadvasiškumu pagalboje Ukrainai.
Kaip nesididžiuoti sąmoningais, patriotiškais mūsų tautos žmonėmis, kurie reikiama ir kritine akimirka sugeba susivienyti, susitelkti ir padėti broliškai, bendrą šimtmečių istorinę patirtį nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų turinčiai Ukrainos tautai!
Kaip nesididžiuoti, kai matai, kad kiekvienas geros valios Lietuvos žmogus prisideda savo auka – piniginėmis lėšomis, technika, medicininėmis priemonėmis, humanitarine pagalba, drabužiais, megzdamas kojines, apsauginius tinklus, gamindamas apkasų žvakes…
Tikrai įkvepia telktis bei aukoti ir pastaruosius metus rengiamos vienybės ir bendrumo akcijos.
Akcija „Radarom!“, kurios metu surinktos lėšos skirtos radarams pirkti, suvienijo į neįtikėtinai stiprią jėgą Lietuvos piliečius bei lietuvaičius visame pasaulyje.
Ne kartą savo pinigines aukas šiam prasmingam tikslui skyriau ir aš.
Akcijos „Radarom!“ sumanytojams paskelbus aukcioną, kreipiausi į vieną iš jų – Andrių Tapiną – ir pasiūliau aukcionui man labai brangų daiktą – savo šviesaus atminimo Tėčio – partizano Juozo Jakavonio–Tigro knygą „Šalia mirties“.
Joje Tėtis papasakojo ne tik apie savo, bet ir apie savo bendražygių, kitų partizanų kovą prieš raudonąjį terorą, apie suėmimą, kankinimus ir alinantį darbą Tolimųjų Rytų kalėjimuose bei tremtyje.
Šiuo metu trimis leidimais išleistos knygos „Šalia mirties” yra likę tik keli egzemplioriai ir vienintelė – su jo asmeniniu autografu.
Būtent šitą retenybę padovanojau aukcionui būdama tikra, kad mano Tėtis tam pritartų šimtu procentų!
Jei jis būtų gyvas, neabejoju, kad Ukrainos pergalei paaukotų visas savo santaupas, nes Sibiro lageriuose jam teko kalėti su aštuoniais ukrainiečiais, kuriuos visada minėdavo tik geru žodžiu.
Po dvidešimt keturias valandas trukusio aukciono mane pasiekė džiugi žinia – Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis lietuvis Algimantas Akelaitis knygą „Šalia mirties“ nupirko už 2 200 eurų!
Savaime suprantama, kad ir ši suma, ir visos aukcionuose surinktos lėšos keliaus į „Radarom!“ – nugalėtojai kiekvienas turės pervesti savo sumą į Blue/Yellow sąskaitą.
Kai susisiekiau su knygą įsigijusiu Algimantu, jis pradžiugino savo įkvepiančiu pilietišku požiūriu dėl paramos Ukrainai, kuri yra prasmingas indėlis saugant ne tik Ukrainos, bet ir mūsų Lietuvos Laisvę.
„Mes su žmona Vaida tai darom nuo pirmos karo dienos.
Prieš metus išsiuntėm neperšaunamų liemenių ir medicinos paketų, parėmėm Bayraktar pirkima, kurį rengė Andrius Tapinas, ir toliau remsim pagal galimybes, nes tik vieningų ir demokratiškų žmonių pagalba mes parodysim Kremliui, kad teroras ir smurtas niekada nelaimės!“, – užtikrintai sakė Algimantas.
Sužinojau ir nepaprastą šios giminės istoriją.
Algimanto prosenelis Juozas Akelaitis, gimęs Liudvinave devynioliktojo amžiaus antroje pusėje, buvo ūkininkas ir knygnešys, lietuvišką spaudą nešęs iš Mažosios Lietuvos ir platinęs aplinkiniuose kaimuose.
1903 m. caro paliepimu 4 metams buvo ištremtas į Irkutsko guberniją, 1905 m. grįžęs iš tremties įsitraukė į švietėjišką veiklą, ūkininkavo.
1949 m. vėl buvo ištremtas į tą pačią vietą, tik šį kartą su šeima.
Algimantui Akelaičiui nesvetima lietuvybės puoselėjimo, rezistencijos, tremties temos, nes jo Tėvelis Rimas Akelaitis taip pat gimęs tremtyje, o Algimantu buvo pakrikštytas senelio, lietuvybės puoselėtojo, garbei.
Algimanto mama Zofija labai didžiuojasi sūnumi:
„Džiaugiuosi, kad jis yra toks. Nors gyventi į Ameriką, laimėjęs žalią kortą, išvyko prieš devyniolika metų, tačiau jam visada rūpi Lietuva.
Ir jis, ir mes palaikom Ukrainą šiame baisiame, sveiku protu nesuvokiamame kare, pagal galimybes aukojame ir remiame“.
Šis pavyzdys – tai tik dar vienas liudijimas, kad kovotojo už laisvę genas yra paveldimas, labai stiprus ir nesunaikinamas! Jis perduodamas iš kartos į kartą.
Užtat mūsų maža Lietuva tokia didi savo amžinu laisvės siekiu, didvyriškais jos sūnumis ir dukromis.
Todėl ir šiandien, kai matome istorinius ir labai jaudinančius kadrus iš JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) apsilankymo Kijeve ir jo siunčiamą žinutę pasauliui, mes taip pat kiekvienas galime didžiuodamasis sakyti, kad savo maža auka prisidedame prie Ukrainos pergalės.
Kviečiame visus:
„Nesustokime saugoti ir ginti mūsų visų laisvę!“