Vasario 15-ąją Gargždai oficialiai paskelbti šių metų Lietuvių kalbos dienų sostine.
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje vykusiame atidaromajame renginyje VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas pasirašė Lietuvių kalbos dienų sostinės projekto sutartį.
Šventėje skambėjo žemaitiška roda ir Mažosios Lietuvos šprukas.
Žemaitiškai linksmas istorijas porino Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos moksleivė Luka Švabaitė, o šišioniškai – šio krašto kultūros puoselėtoja Virgina Asnauskienė.
Apie Klaipėdos krašto prijungimo bei lietuviško žodžio išsaugojimo svarbą pasakojo rašytoja Edita Barauskienė, šiemet išleidusi knygą „Šimtas metų po vienu stogu“.
Šventinį susitikimą užbaigė Šeiko šokio teatras specialiai šiai progai sukurtu spektakliu „Šmukulis“ (režisierė Agnija Šeiko), pasakojančiu apie pasienio miesto Gargždų daugiatautiškumą, parubežio tikroves, kuriose susipynę muitininkų ir šmugelninkų likimai.
Simboliška, kad 2023-iųjų Lietuvių kalbos dienų sostinė yra būtent šioje Lietuvos pusėje, juk metai paskelbti Klaipėdos krašto metais.
Gargžduose ir apylinkėse gausu su kalbos išsaugojimu susijusių įvykių, vietų, čia gimė ne viena lietuvių kalbai nusipelniusi asmenybė.
Sostinės varžytuves laimėjusio Jono Lankučio viešosios bibliotekos projekto „Gargždai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2023. Kalbos formos“ sumanymas – šiuolaikiškai ir tradiciškai paminėti Lietuvių kalbos dienas, paskatinti visuomenę pažinti Klaipėdos kraštą, kurio viena pusė priklausė istorinei Mažajai Lietuvai, atskleisti šį kraštą per ypatingą rašto ir kalbos grožį.
Čia iki šiol girdima ne tik bendrinė kalba, bet ir žemaičių bei šišioniškių (lietuvininkų) tarmės. „Norime parodyti, kad kalba – tai ne vien žodžiai, sakiniai, kableliai…
Kalba turi begalę formų. Ją galima išreikšti per garsą, vaizdą, jausmą.
Todėl projekto metu visuomenei lietuvių kalbos grožis, jos universalumas, savitumas bus atskleidžiamas pristatant judesio, šokio, kino, muzikos, pojūčių kalbas“, – teigia projekto vadovė Jono Lankučio viešosios bibliotekos darbuotoja Živilė Markutė-Armalienė.
Projekto „Gargždai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2023.
Kalbos formos“ renginiai Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje vyks iki kovo 30 d. Bus rengiami „Kalbos formų ketvirtadieniai“:
Vasario 22 d. Muzikos kalba. Kūrybiniai užsiėmimai su skrabalistu Regimantu Šilinsku;
Kovo 2 d. Kino kalba. Filmų ciklo „Nykstantys Klaipėdos krašto kaimai“ peržiūra ir susitikimas su režisiere Dalia Kiseliūnaite;
Kovo 9 d. Mirusių žodžių kalba. Patyriminė edukacija „Ar įmanoma prikelti mirusį žodį?“ su Valdemara Butkevičiene;
Kovo 16 d. Judesio kalba. Kūrybiniai užsiėmimai su Šeiko šokio teatru;
Kovo 23 d. Pojūčių kalba. Ekskursija „Kalbos kelias“ su Monika Vasyliene.
Baigiamąjį renginį kovo 30 d. vėl paįvairins tai progai sukurtas Šeiko šokio teatro spektaklis „Šmukulis“, pasakojantis apie įvairiakalbių Gargždų, šiemet švenčiančių 770-ąjį gimtadienį, istoriją.
Spektaklio režisierei A. Šeiko scenarijų ir tekstus kurti padėjo Sondra Simana, muziką – kompozitorius Kristijonas Lučinskas.
Baigiamajame renginyje bus įteikta Johano Ferdinando Kelkio premija jaunajam publicistui. Taip pat bus apdovanoti varžytuvių „Piešiu gotišką raidę“ laimėtojai.
Varžytuvėse ir kituose renginiuose pakviesti dalyvauti Rygos lietuvių vidurinės mokyklos mokiniai. Ši užsienio lietuvių bendruomenė pasirinkta neatsitiktinai.
Anapilin išėjusi kraštietė, Gargždų miesto garbės pilietė Aldona Gedvilaitė-Treija buvo ilgametė šios mokyklos direktorė.
Atidarymo renginio įrašą jutubo platformoje galima stebėti čia.
Daugiau žinių J. Lankučio viešosios bibliotekos feisbuko profilyje, žr. čia.
Nuotraukos iš VLKK ir Klaipėdos r. savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos archyvų.
Mano nuomone, šiandieninėje LRT Ekspedicijos laidoje gerb. Bumblauskas visiškai nusišnekėjo teigdamas, kad Vilnija tai ne Aukštaitijos ir Dzūkijos dalis, kad čia gyvena nelietuviškos kilmės gyventojai….Gal jis nėra,skaitęs Mykolo Balinskio knygų apie Vilniją,kur rašoma čia gyvenant lietuvius?
KitaKALBIAI toli gražu ne visada yra kitaKILMIAI. Tačiau, pagal Kremlių, kilmė nesvarbu, svarbu, kuo tu NORI būti (pvz., kuo naudingiau būti. Va, Lenkija visokiomis pagalbomis užpila, tai … nu,.. – sam panimaješ).
Vilnijoje daug kitaKALBIŲ, nes ir čia, ir anapus BY sienos likusieji patyrė dvigubą nutautinimą (baltarusinimą ir lenkinimą), o tarpukario lenkų spaudimas buvo ypač agresyvus, priešinimasis jam kainavo gyvybes. Šiandieninė karta – tiek p. Bumbliauskas, tiek Vilnijos lenkaKALBIŲ karta to nežino, savo kailiu tarpukario smurto nepatyrė.
jis. Ar autoritetas? Labai žymus mokslininkas – istorikas?
Manau, kad jis šiaip sau nenusišneka. Čia gerai apgalvota ir Lenkijos (gal taip pat ir Rusijos) inspiruota koncepcija kurti autonominį regioną kitais – hibridiniais, gudresniais būdais, nes atviri įžūlūs autonomijos reikalavimai nepraėjo. Todėl dabar bandys sugalvoti, propaguoti ir įkurti savotišką „nelietuviškos kilmės“ gyventojų neformalų regioną, atskirą nuo Dzūkijos, Aukštaitijos, kad lietuviai pratintųsi žinoti, kad yra Lietuvoje lenkiškas regionas, kad labai nenustebtų, kai vėliau gal ir autonomiją įkurs, gal ir „narodnaja respubliką“ sukurs, gal atsiskirs, gal prie kažko prisijungs referendumą padarę kaip Donecko ar Chersono srityje…