Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sumanymu nuo 2016 m. kiekvienais metais vasario 16 – kovo 11 dienomis Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos.
Atsižvelgdama į pandeminę padėtį, Kalbos komisija siūlo 2022 m. Lietuvių kalbos dienų renginius rengti vasario–gegužės mėn.
Lietuvių kalbos dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos žinomumą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje.
Rengiant Lietuvių kalbos dienų renginius siūlytina atsižvelgti į tai, kad 2022 m. Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Pranciškaus Skorinos metais.
Kalbos komisija skelbia viešas Lietuvių kalbos dienų sostinės varžytuves. 2022 m. Lietuvių kalbos dienų sostine tapti gali pretenduoti bet kuri šalies savivaldybė.
Paraiškos vykdyti lituanistikos sklaidos projektus priimamos pagal Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos, patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. N-5 (175), 1 uždavinio Skatinti domėjimąsi lietuvių kalba, formuoti teigiamas visuomenės (įvairių tikslinių grupių, tarp jų ir užsienio lietuvių bendruomenių) nuostatas dėl lietuvių kalbos ir jos vartojimo, aktyvinti akademinės bendruomenės, žiniasklaidos ir visuomenės dialogą aktualiais kalbos klausimais 4 priemonę Rengti vasario 16 – kovo 11 d. Lietuvių kalbos dienas Lietuvoje ir užsienyje.
Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiams 2022 m. iš viso skirta 10 tūkst. Eur.
Didžiausia projekto vertė – ne daugiau kaip 10,0 tūkst. Eur.
Projektų vykdymo pradžia – 2022 m. vasario mėn., pabaiga – 2022 m. gegužės mėn.
Paraiškos vykdyti lituanistikos sklaidos projektus priimamos tik per elektroninę Paraiškų ir ataskaitų teikimo sistemą (čia) iki 2021 m. gruodžio 6 d. (imtinai).
Paraiškos turi būti parengtos pagal Lituanistikos mokslinių tyrimų ir sklaidos projektų atrankos tvarką, nurodytą Kalbos programų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. gruodžio 9 d. posėdžio protokoliniu nutarimu Nr. PN-10 (nauja redakcija 2021-02-11), III skyriaus 15–18 punktuose.
Išsamesnės žinios teikiamos tel. (8 5) 275 6095, el. p. [email protected]
Varžytuvės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje paskelbtos 2021-10-01.
Ar ne pr mažai laiko skiriama? Juk ne vienas gal savaitę ar ilgiau neatvers puslapių, kur tai skelbiama. Nebent daugumai išsiuntinėti laiškai?
Šventiniai renginėliai žinoma reikalingi, bet visų pirma turi būti rimti darbai, o jų, beje, iš komisijos pasigendama. Antai to, kad raidės nėra privatus asmens priklausinys, o valstybės turtas, kuriuo naudojimasis viešuose reikaluose valstybės gyventojams yra privalomas. Tokiu atveju apie pavardžių rašymą asmens tapatybės dokumentuos negali būti nė kalbos, tai būtų Konstitucijos pažeidimas. To komisija Seimui ir visuomenei, regis, garsiau taip ir nepasako…
Matome, kokio „lygio“ vertimai iš užsienio kalbų, kokie „lietuviški“ užrašai gatvėse, kaip „lietuviškai“ kalba visokie veikėjai ir veikėjos, kokia „lietuvių“ kalba žiniasklaidoje… Netikiu, nepasitikiu nei komisijomis, nei inspekcijomis, nei pačiais didžiausiais Lietuvos mylėtojais (?), kurie nesugeba net trumpučio rašinėlio „Alke“ suregzti be begalės svetimžodžių. Iš šios straipsnio:
dialogą aktualiais – pokalbį svarbiais
motyvaciją – paskatą
formuoti – sudaryti, ugdyti
prestižinio – įtakos, pagarbos
„Lietuvių kalbos dienų sostine tapti gali pretenduoti bet kuri šalies savivaldybė“ – ?
Ar ne geriau „Tapti Lietuvių kalbos dienų sostine gali siekti bet kuri šalies savivaldybė“?
Į ką investavome, tą ir turime. Ne vaikais, ne jaunimu, ne jų išsilavinimu visų pirma ir labiausiai rūpinomės, o varžybų baigtimi – kas žemių prisigrobs, kas taps stambiausiu rinkų rykliu, kas Seimo narius lyg savo pastumdėlius vaikys, numesdamas jiems po 30 skatikų. Varžybose nedalyvavusiems, žinoma, teko pavargti, kad duonos riekę vaikui parūpintų, apie kokį lavinimą galėjo būti kalba. Nesirūpinti visų pirma jaunimo lavinimu, vadinasi, nesirūpinti Lietuvos ateitimi. Jaunimo, vadinasi, ne savo vieno vaiku, o VISO Lietuvos jaunimo, kad ir kokios kilmės jo pavardė būtų – iš CK, iš Seimo, iš teisėjų, iš melžėjų, ar iš gatvių šlavėjų, indų plovėjų bei visų kitų… Kad neprieitume tokios būklės, kai Seime diplomuotų yra, o išsilavinusių – pššš, kad universiteto „intelektualai” vienas atranda žodį „žmoga”, o kitas, gal jaunatvišku pažangumu išsiskirti siekiantis, „nepažangią” kitamanio kalbą žviegimu pavadina….
∙ Šeštadienio „Respublikoje“ skaitykite: Lietuvoje lietuvybei vietos nebėra
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/sestadienio_respublikoje_skaitykite_lietuvoje_lietuvybei_vietos_nebera/
„Amerikiečiai, sugrįžę iš Lietuvos, sako neradę sąsajų tarp Lietuvos, apie kurią aš jiems kalbu, ir Lietuvos, kurią jie išvysta savo akimis. … … Tėvynėje lietuvybei tampa ankšta. “
Tai taip, kur čia tą lietuvybę Lietuvoje išvysi, ana vien Skvernelis 5 Lenkijos TV programas lenkų kalba užleido. Taip ir dusina lietuvybę, iš savo namų ją varo, o kai jis įsitaisys dar tą partiją, tai nors bėk iš Lietuvos, kad to lietuvybės smaugimo akimis nematytum, ausimis negirdėtum.Turbūt, “Respublika” rytoj apie tą Skvernelio konkurenciją Tomaševskiui dėl lenkybės Lietuvoje plėtojimo net neparašys…
Šis straipsnis – JAV lietuvės, visuomenininkės. Jos pasakojimų apie Lietuvą įkvėpti senųjų išeivių vaikai ar anūkai grįžta iš kelionės nusivylę, nes nerado Lietuvoje Lietuvos. Tik ji gal nežino, kad ir dabartinė PLB karta į priešingą pusę, nei ji, veikia – ir QWaXėt reikalauja, ir apie pilietybių krepšelį kalba.
Ašaros „dėl Lietuvos“ ištrykšta tai iš amerikiečių, tai iš šveicarų, tai ir iš dar kur… Manau, kad Lietuva jiems rūpi daug mažiau, nei Walmart ar Migros nuolaidos.