Sausio 23 d., Varšuvos karalių pilies muziejuje, minint 160-ąsias sukilimo metines, buvo atidaryta paroda „Meilė ir pareiga. 1863–1864 metų sukilimas“.
Svarbią šios parodos dalį sudaro vos antrą kartą viešai rodomi Gedimino kalne rasti sukilėlių asmeniniai daiktai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų, kuriuose įkūnytas pasiaukojimas laisvės vardan tampa dar svarbesnis Ukrainai kovojant už savo ir mūsų laisvę.
Parodos atidaryme dalyvavusi Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė atkreipė dėmesį, kad „lenkų, lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių ginkluoto pasipriešinimo Rusijos imperijos priespaudai istorija ypač svarbi šiandien, kai Rusijos imperinės ambicijos nukreiptos prieš brolių ukrainiečių tautą.
Istorija mums taip pat byloja ir apie tai, kokia svarbi yra kitų Europos valstybių pagalba, kurios sukilėliai tada nesulaukė“.
Anot muziejaus vadovės, būtent šio sukilimo atminimas vykstant karui Ukrainoje turėtų įkvėpti anuomet nuo Rusijos imperinių ambicijų kentėjusias lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių tautas kartu kovoti „Už mūsų ir jūsų laisvę“.
„2019 metais Rasų kapinių koplyčioje vykusios valstybinės Gedimino kalne rastų sukilėlių laidotuvės parodė šio sukilimo svarbą visoms jame dalyvavusioms tautoms.
Laidotuvės į Vilnių sutraukė lietuvius, lenkus, ukrainiečius, ypač aktyviai procesijoje dalyvavo baltarusiai, atvykę su savo istorine vėliava.
Tai rodo, jog didžiausio devynioliktame amžiuje sukilimo dvasia teberusena tautų, tebenešančių pavergtųjų jungą, širdyse, o jo dalyvių ryžtas kovoti įkvepia ir šiandien“, – atidarant parodą kalbėjo R. Kačkutė, kartu ragindama pagalvoti apie žmones, kurie savo didvyriškumu kuria istoriją šiandien.
Sukilimui Vilniuje skirta didelė parodos dalis, kurios pagrindiniu bruožu tapo atsitiktinai ant Gedimino kalno atrastų, Lukiškių aikštėje nužudytų sukilėlių istorija.
Pirmą kartą kartu su palaikais rastus asmeninius daiktus buvo galima išvysti 2019 metais Buvusioje areštinėje veikusioje Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Pažadinti“, o dabar su jais susipažinti galės Lenkijoje veikiančios parodos lankytojai.
„Tarp eksponatų parodos lankytojai išvys ir įspūdingiausią asmeninę relikviją – vestuvinį Zigmanto Sierakausko, sukilimo Lietuvoje karo vado, žiedą su viduje išgraviruotu žmonos Apolonijos vardu.
Taip pat kalkėse atsispaudusį Kauno gubernijos bajoro Eduardo Čaplinskio veido atspaudą, tapusį vienintelėmis žiniomis apie šio žmogaus išvaizdą, nes jokių jo fotografijų neturime“, – svarbiausius paskolintus eksponatus vardijo Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė.
Bendros Varšuvos karalių pilies ir Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos atidaryme dalyvauja Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Varšuvos karalių pilies muziejaus direktorius prof. habil. dr. Voisiečas Falkovskis (Wojciecho Fałkowski), Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė, kiti svečiai.
Parodą bus galima aplankyti iki šių metų balandžio mėnesio.
