2023-ieji, minint prisijungimo prie Lietuvos 100-metį, Seimo nutarimu paskelbti Klaipėdos krašto metais. Reikšmingai sukakčiai paminėti Klaipėdos miesto savivaldybė, jos įstaigos ir partneriai per 2023 m. įgyvendins 48 projektus.
Svarbios ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai sukakties ženklai pasieks ir Vilnių – sausio 15-ąją ant Vilniaus rotušės sienos bus rodomas specialus filmas.
i gausi šventinių renginių puokštė klaipėdiečius ir visą Lietuvą kvies sausio 14-15-osios savaitgalį, kuomet ir minima Klaipėdos krašto diena.
„Gausa renginių, sutelktos jėgos tiek kūrėjų, tiek ir atlikėjų, istorikų, draugų ir bičiulių, kuriems Klaipėda yra ne tik miestas prie jūros, bet ir labai svarbus visai Lietuvai strateginis miestas.
Ši šventė sutelkia visus ir šiandien galime pasidžiaugti, kad pasitinkant jubiliejų, tai nebus vienos ar dviejų dienų šventė, o visi metai, kai Lietuva su deramu dėmesiu ir susidomėjimu atsigręš į Klaipėdą“, – sakė Klaipėdos miesto meras.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, dr. Jonas Genys atkreipė dėmesį į tris svarbius eksponatus, susijusius su Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečio proga, kurie neseniai atvežti į muziejų.
„Pirmiausia – originalus Tilžės aktas, pasirašytas 2018 m. lapkričio 30 d. dvidešimt keturių Mažosios Lietuvos signatarų. Antras svarbus eksponatas – Klaipėdos krašto sukilimo vado Jono Budrio ginklas.
Trečiasis – originali spausdinta mašinėle, taisyta ranka J. Budrio dienoraščio pirmoji dalis. Visi šie eksponatai bus paviešinti parodoje, kurią galės išvysti ne tik klaipėdiečiai, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai“, – sakė Jonas Genys.
Koncertas „Švyturio“ arenoje
Klaipėdos krašto dienos išvakarėse – sausio 14 d. „Švyturio“ arenoje įvyks iškilmingas renginys „Mūsų vienas vardas – Lietuva“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
Didžiausioje uostamiesčio koncertų salėje jubiliejaus minėjimo vakarą susiburs populiariausi šalies atlikėjai, kilę iš Klaipėdos krašto ar jaučiantys miestui jausmus.
„Prefektūros šturmas“ – kelionė laiku į tarpukario pasaulį
Vienas ryškiausių, Klaipėdos krašto metus pažyminčių renginių – Prefektūros šturmas.
Pasak vieno iš organizatorių – Mariaus Tumšio, tokio masto teatralizuota Klaipėdos krašto prijungimo rekonstrukcija, kokią sausio 15-ąją išvys šventės dalyviai, Lietuvoje vyks pirmą kartą.
Šį kartą dėmesys skiriamas istoriniams faktams, todėl tariamasi su istorikais siekiant atkurti tikrąją įvykių eigą. Renginyje dalyvaus Lietuvos ir užsienio istoriniai klubai, svečiai iš Lenkijos.
Pastatas, kuriame buvo sąjunginių valstybių valdžios centras – vyriausiasis komisariatas, tuo metu neoficialiai vadintas prefektūra – taps atskaitos tašku, aplink kurį vyks visas veiksmas, atkartojantis miestiečių gyvenimą ir karinį puolimą.
„Scena“ išsiplės į teatro aikštę ir turgaus gatvę, kad kuo daugiau žmonių galėtų matyti renginį.
Iškilmingas minėjimas prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“
Klaipėdos krašto dienos renginiai prasidės sausio 15-ąją iškilmingu minėjimu. 10 val. vyks Tilžės akto signatarų Erdmono Simonaičio ir Jurgio Lėbarto kapų pagerbimas, tuo pat metu Marijos Taikos karalienės bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už Klaipėdos kraštą.
12 val. vyks iškilmingas-tradicinis minėjimas prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ Klaipėdos skulptūrų parke. Paminklas Klaipėdos skulptūrų parke, pastatytas 1925 Lietuvos šaulių sąjungos XX rinktinės iniciatyva ant Klaipėdos kapinėse palaidotų Klaipėdos krašto sukilimo dalyvių kapo.
Čia pat, 13 val. lauks iškilminga kryžių, skirtų Prancūzijos karių, mirusių nelaisvėje 1870–1871 m. Prancūzijos ir Vokietijos karo metu, ir Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių bataliono kariams atminti, atidengimo ceremonija, kurią organizuoja Prancūzijos ambasada.
14 val. Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salėje bus pristatyta paroda – „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“ atidarymas. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kartu su partneriais parengta paroda per metus apkeliaus didžiuosius Lietuvos muziejus.
Šventinę dieną vainikuos Klaipėdos dramos teatre vyksiantis iškilmingas renginys – „Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923“.
***
KLAIPĖDOS KRAŠTO METŲ MINĖJIMO 2023 METAIS PLANAS [pdf]
Man atrodo, kad nelabai ruošiamasi tam jubiliejui ir štai kodėl:
1. Buvo siūlymas Klaipėdoje perlaidoti sukilėlių vado Budrio palaikus. Jo giminės Amerikoje sutinka, o Klaipėdos valdžia ne.
2.Ar verta didžiuotis paminklu sukurtu 1925 metais, ar negalėjo Lietuva šiam jubiliejui pastatyti įspūdingą paminklą.
3. Kur pagerbti ir įamžinti Klaipėdos sukilėliai. Tarpukario Lietuvoje dėl suprantamų priežasčių buvo slepiamos jų tapatybės ir viešai nebuvo afišuojama. Kodėl prie Klaipėdos krašto maldos namų negali būti jų atminimo lentų?
4.Kur įamžinti Tilžės akto signatarai, kur jiems skirtos paminklinės lentos?
Kai viename renginyje buvo Mažosios Lietuvos tarybos pirmininkas Šamborskis ir šaulių atstovai, pasiūliau tai padaryti šauliams, nes sukilime dalyvavo pagrinde šauliai. Jie pasakė, kad neturi pinigų. Dabar žinome, kad biudžete šauliams skirta 10,5 miljono eurų. Viena paminklinė lenta, tinkama pakabinti ant sienos, kainuoja maždaug 1000 eurų, gamina Baltojoje Vokėje. Ką reiškia šauliams susidėti po keletą ar kelioliką eurų ir tai pagaminti.
Lietuviai nebūkim kelmais ir baudžiauninkais, nusimeskim tą seną rūbą, kurį mums užvilko svetimi.
Daugiau negu keistas ir labai įtartinas žodžio „prisijungimas“ vartojimas. Juk tai Lietuvos dalis, Lietuvos miestas. Lietuva susigrąžino tai, kas buvo jos, kas jai priklausė. Dar kartą: politiškai „prisijungimas“ skamba labai įtartinai – lengvai gali būti naudojamas imperinės rusijos propagandoje. Ar yra Lietuvos istorijos žinovai, ar tik vieni mėgėjai aplinkui?
pastebėti, kad mano KOMENTARAS BUVO NELEISTAS. Angliškai (?) buvo parašyta, kad komentaras laukia patvirtinimo. Tai tas, kuris leidžia ar draudžia, dirba iš užsienio nuotoliniu būdu? Komentare parašiau, kad žodis prijungimas vartojamas labai keistai ir įtartinai, nes tai ne prijungimas, o susigrąžinimas. Juk tai susigrąžinimas Lietuvos dalies, tai kas Lietuvos. Gi žodį prijungimas galima suprasti įvairiai. Kodėl istorikai į tai nekreipia dėmesio? Tai ne smulkmena. Juk šio žodio vartojimas gali būti labai naudingas rusijos propagandai.
Tuo tarpu komentarai, kuriuose, mano nuomone, buvo aiškiai proputiniški išvedžiojimai, nebuvo šalinami. Kodėl? Čia laisva ir nepriklausoma žiniasklaida?
atsirado. Ačiū. O buvo visai išnykęs. „Kaip dūmas, neblaškomas vėjo“. Ir Palanga buvo sugrąžinta Lietuvai, o ne prijungta prie Lietuvos. Ir Vilnius (A.Smetonai ačiū už valstybės sostinės sugrąžinimą?).