Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymu laikinai eiti Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado pareigas paskirtas policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas. Taip pat ministrės pavedimu bus atliktas VST veiklos auditas.
Beveik 30 metų vidaus tarnyboje dirbantis A. Paulauskas yra vienas stipriausių statutinių įstaigų vadovų. Jis turi ilgametę praktinę teisėsaugos pajėgų valdymo ir analitinio tiriamojo darbo bei bendradarbiavimo su tarptautinėmis ir užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis patirtį. Tikimasi, kad jo žinios ir gebėjimai svariai prisidės prie VST sustiprinimo bei efektyvaus specializuotų pajėgų valdymo.
Naujam VST vadui pavesta objektyviai įvertinti situaciją tarnyboje, jos gebėjimus atliepti viešajai tvarkai ir nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes ir pateikti pasiūlymus dėl tarnybos veiklos efektyvinimo. A. Paulauskui taip pat pavesta įvertinti galimas VST valdymo pertvarkos alternatyvas ir pateikti analize grįstus siūlymus, koks VST pajėgų valdymo modelis labiausiai tiktų valstybei, siekiant tinkamai reaguoti į gyventojų saugumui kylančias grėsmes, taip pat, kad VST išliktų gynybos sistemos sudedamąja dalimi.
Taip pat VST kartu su policija įpareigoti peržiūrėti ir atnaujinti pasenusius specialiųjų operacijų planus bei išbandyti juos bendrose pratybose, siekiant užtikrinti, kad neramumų slopinimui, viešosios tvarkos atkūrimui ir strateginių objektų apsaugai naudojamos pajėgos būtų valdomos vieningai.
„Įtampų ir neramumų pilnas laikmetis reikalauja, kad už viešosios tvarkos ir rimties užtikrinimą atsakingos tarnybos būtų tinkamos parengties ir dirbtų kaip laikrodis, o ne stumdytųsi atsakomybę. Turi būti užtikrintas aiškus, profesionalus ir atsakingas pajėgų valdymas. Turime ieškoti būdų kaip sustiprinti VST, kad ji atlieptų laikmečio iššūkius. Iš naujojo vado tikimasi pagrįstų pasiūlymų dėl tarnybos veiklos efektyvinimo“, – pabrėžia ministrė A. Bilotaitė.
VST dirba 859 profesionalių, aukščiausios parengties pareigūnų. Neteisėtos migracijos krizės metu VST pareigūnai talkino saugant sieną su Baltarusija, palaikė viešąją tvarką migrantų apgyvendinimo vietose. Dabar VST užtikrina svarbiausių strateginių šalies objektų apsaugą.
Tačiau, ministrės teigimu, pastaruoju metu tarnyboje išryškėjo neefektyvaus valdymo problemos, trūko efektyvaus bendradarbiavimo su kitomis statutinėmis institucijomis, tarnyba vis labiau saviizoliavosi, o nelanksti darbo organizavimo sistema neatliepia naujų grėsmių. Reaguojant į tai buvo atlikta VST atliekamų funkcijų peržiūra. Ji parodė, kad unikalių funkcijų VST neatlieka, dauguma jų dubliuojasi su kitų statutinių įstaigų – daugiausia policijos arba Kalėjimų departamento – atliekamomis funkcijomis, dažnai VST atlieka tik pagalbos kitoms statutinėms tarnyboms funkciją.
Neramumų malšinimo praktika parodė, kad esant funkcijų dubliavimui neužtikrinamas vieningas pajėgų valdymas ir pavestų funkcijų organizavimas ir vykdymas, neaiški įstaigų atsakomybė už besidubliuojančios veiklos vykdymą. Į tai, kad VST iš esmės dubliuoja kitų tarnybų funkcijas, dar 2006 m. dėmesį atkreipė ir Prezidentas Valdas Adamkus, vetuodamas VST įstatymą.
Išnagrinėjus ES šalių praktiką paaiškėjo, kad tokias atskiras, sukarintas, specializuotas neramumams malšinti skirtas pajėgas – žandarmeriją ar karabinierius – turi tik 5 ES šalys, kuriose gaji protestų kultūra: Prancūzija, Italija, Portugalija, Ispanija, Rumunija. Kitose ES šalyse specialiosios paskirties padaliniai integruoti į policijos funkcijas ir pajėgas. Belgijoje, kur taip pat vyksta palyginus daug protestų, atskiros žandarmerijos pajėgos buvo prijungtos prie policijos 2001 m. Liuksemburgas, mažindamas administravimo išlaidas, žandarmerijos pajėgas prijungė prie policijos dar 2000 m., Austrija – 2005-aisiais.
Galutinis sprendimas dėl Lietuvai tinkamiausio specialiosios paskirties pajėgų valdymo modelio bus priimtas po audito išvadų ir konsultacijų su viešojo saugumo ekspertais.
