Antradienį, gruodžio 13 d. Seime buvo priimtas draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas. Įstatymą parengti paskatino siekis pašalinti ir pakeisti su totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimu siejamus viešuosius objektus, kurie bet kokia forma įamžina ar atvaizduoja simbolius, informaciją, asmenis (aktyviai veikusius ar veikiančius okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų propagavimu, jų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu, okupacijomis ir represijomis.
Pagrindinė įstatymo projekto rengėja, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė džiaugėsi, kad pagaliau buvo priimtas įstatymas, ypač reikalingas dabartinio Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą kontekste.
„Sveikinu šiandienos Seimo sprendimą, priėmus desovietizacijos įstatymą. Tai demokratiškas būdas apsiginti nuo demokratiją, žmogiškumą, valstybių, tautų tapatybę, siekiančių naikinti ideologijų ir jų paliktų ženklų Lietuvoje.
Svarbu istoriškai permąstyti režimus, skatinti diskusijas, mokslinius tyrimus apie praeitį, neslepiant nuimtų sovietinių ir nacistinių reliktų, ieškant santykio, visapusiško pažinimo, istorinės tiesos.
Svarbiausias įstatymo dėmuo yra tai, kad pagaliau šiame lauke veiksime tvarkingai, centralizuotai, pagaliau išvengsime chaoso ir nežinojimo, kaip elgtis su tam tikrais paminklais ar viešosiomis erdvėmis. Pagrindinius sprendimus dėl objektų, glaudžiai bendradarbiaujant su visuomene, priims ekspertų komisija.
Nors Seime priėmėme šį įstatymą, negalime pamiršti, kad dar trūksta suvokimo apie totalitarinių režimų supratimą ir vertinimą Europoje, vis dar stinga žinių apie Sovietų Sąjungos vykdytus nusikaltimus okupuotose šalyse.
Posovietinių šalių gyventojų išgyvenimai ir trauminė patirtis Europos atminties istorijoje vis dar neturi deramo įamžinimo ir vietos istorinėje europiečių sąmonėje“, – teigė P. Kuzmickienė.
„Šiuo įstatymu siekiama užkirsti kelią esamų ir naujų viešųjų objektų, sietinų su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, atsiradimui ir jų propagavimui. Taip pat svarbu užtikrinti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevenciją.
Įstatymas, įsigaliosiantis 2023 m. gegužės 1 d., leis didinti žinojimą apie totalitarinius bei autoritarinius režimus ir jų ideologijas, okupacijų laikotarpiais vykdytus nusikaltimus, leis stiprinti žinias ir įgūdžius, auginančius visuomenės atsparumą dezinformacijai ir propagandai“, – teigė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis.
Viešuosius objektus pripažinti propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas galės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras arba savivaldybių institucijos, tačiau savo vertinimus turės pateikti Seimo nutarimu patvirtintai tarpžinybinei komisijai, kuri bus sudaryta 3 metų laikotarpiui iš 9 institucijų deleguotų narių: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos istorijos instituto, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos savivaldybių asociacijos.
Komisijai nuspendus, kad viešojo objekto nereikia pašalinti, jis galės būti naudojamas su sąlyga, kad šalia bus pateikiama objektyvi informacija apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų padarinius.
O kas yra globalizacija ? Ne pasaulinių korporacijų totalitarinė diktatūra ?
Jeigu jau taip norima uždrausti totalitarizmą ir diktatūrą – te uždraudžia Penkiakampę, bet kokiame fone ir kontekste. Kitaip – tik apgailėtinas mulkių mulkinimas ir veidmainystė.