Seimas pritarė Želdynų įstatymo pataisoms įstatyme įtvirtindamas, kad savivaldybių atstovaujamosios institucijos galės pačios spręsti dėl didesnių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo savo sprendimu saugotinais paskelbtiems želdiniams.
„Savivaldybės pagal ministerijos aprašą galės nustatyti savo savivaldybės tvarkas, nes, pavyzdžiui, kas tinka Vilniui, netinka Šilutei ar Tauragei“, − Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Aplinkos apsaugos komiteto pranešėjas Romualdas Vaitkus.
Priimtais pakeitimais nustatyta, kad yra draudimas kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti, ar intensyviai genėti saugotinus medžius viešuosiuose želdynuose ir viešuosius želdinius, kurie priskiriami saugotiniems medžiams nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos negalios ne tik tiesiant naują valstybinės, bet ir vietinės reikšmės kelią.
Už įstatymą balsavo 105, prieš buvo du, susilaikė 5 Seimo nariai.
Pasak R. Vaitkaus, patikslinta ir Želdynų įstatymo nuostata dėl pašalintų želdinių atkūrimo vietos. Įstatyme įtvirtinta, kad pašalinus pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui kėlusius ar atlikti statybos darbus trukdžiusius viešuosius želdinius gatvėse, savivaldybių vykdomosios institucijos privalo juos atkurti buvusioje želdinių augimo vietoje.
Pasak Seimo nario, tai ne visada įmanoma: „Gali būti ir už šimto metrų atkurtas (pasodintas) medis. Pavyzdžiui, buvo sankryža, kuri rekonstruojama į žiedinę sankryžą ir toje pačioje vietoje atsodinti medžių nėra galimybių. Įstatyme reglamentuojame, kad kai želdinių atkūrimas buvusioje vietoje nesuderinamas su gatvių projektavimo techniniais reikalavimais, šie želdiniai atkuriami kitoje suprojektuotoje gatvės želdinių vietoje.“
Už įstatymą balsavo 96, prieš buvo du, susilaikė 13 Seimo narių.
Abu įstatymai įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d.
