Spalio 28 d. 17 val. Rašytojų klube (Sirvydo g. 6), dalyvaujant svečiams iš Estijos, bus pristatytas estų poetės Enės Mihkelson eilėraščių rinkinys „Bokštas“.
Išleista pirmoji Kultūros ministerijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos su partneriais – Latvijos rašytojų sąjunga ir Estijos rašytojų sąjunga – įkurtos serijos „Naujoji klasika. Baltijos Asamblėjos premijos laureatų kūryba“ knyga „Bokštas“.
Rašytojų klube Enės Mihkelson kūrybą ir gyvenimą išsamiau apžvelgs literatūrologė, poetė, prozininkė, Enės Mihkelson draugijos įsteigėja ir prozinės kūrybos tyrėja dr. Aija Sakova bei literatūrologas, Tartu universiteto dėstytojas, vienas šių metų Enės Mihkelson tyrimų stipendijos laimėtojų Arnas Merilajus (Arne Merilai).
Renginyje knygos vertėja Agnė Bernotaitė-Jakubčionienė pasidalins patirtimi rengiant šį eilėraščių rinkinį.
Garbinga Baltijos Asamblėjos literatūros premija skiriama kartą per metus romano, pjesės, eilėraščių, apsakymų, esė rinkinio ar kito panašaus kūrinio, parašyto lietuvių, estų ar latvių kalba, autoriui.
„Premijos tikslas – išryškinti autentiškus ir stiprius kiekvienos Baltijos šalies kūrėjų balsus. Tai tikrai nepaprastai džiugi žinia ir didelis žingsnis į priekį – kad nuo šiol premija apdovanoti kūriniai pradedami leisti kaip atskira, savarankiška knygų serija.
Tikimės, kad tai ne tik paįvairins, didins bendrą vertimų skaičių iš latvių ir estų kalbų, bet pirmiausia glaudins Baltijos valstybių kultūrinius ryšius“, – teigia kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė.
„Lietuvos rašytojų sąjunga per pastaruosius trisdešimt Nepriklausomybės metų ne kartą bandė užmegzti bendradarbiavimą su Latvijos ir Estijos rašytojų sąjungomis, tačiau intensyvūs susitikimai prasidėjo tik 2018 m., kai Latvijos rašytojų sąjunga ėmė vykdyti Nordic Culture Point finansuotą vienerių metų trukmės projektą Baltijos šalių rašytojų sąjungų tinklas, – pasakoja Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.
– Trijų šalių rašytojų sąjungoms pradėjus dirbti kartu ir pasiekus tam tikrą įdirbį, bendradarbiavimą nutarta pratęsti, ir 2019 m. buvo gautas finansavimas dar trejiems metams.
Vienas šio aktyvaus bendradarbiavimo tikslų buvo atgaivinti Baltijos Asamblėjos literatūros premijos laimėtojų knygų leidybą.“
Nuo premijos įkūrimo, atkūrus Nepriklausomybę, 1991 m., premija įvertintų autorių knygos buvo verčiamos į kitų dviejų Baltijos šalių kalbas ir leidžiamos knygų serijoje, tačiau vėliau šis procesas nutrūko.
2020 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros ministrai pasirašė susitarimo memorandumą dėl literatūros kūrinių, apdovanotų Baltijos Asamblėjos literatūros premija, vertimo, leidybos ir sklaidos, o šių šalių rašytojų sąjungos pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo susitarimą, taip pat ir dėl vieningo knygų serijos dizaino.
„Numatoma, kad seriją „Naujoji klasika. Baltijos Asamblėjos premijos laureatų kūryba“ kasmet papildys bent du nauji leidiniai, kitaip tariant, po kelerių metų jau turėsime nedidelę, tačiau atpažįstamo dizaino, skoningą laimėtojų kūrinių lentyną.
Serija išsiskirs ir prieinamumu – pagal Kultūros ministerijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos susitarimą bibliotekas pasieks ženklus šių knygų egzempliorių skaičius“, – sako Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės patarėja Rūta Lazauskaitė.
Netrukus pasirodys ir antroji serijos knyga – latvių rašytojos Gundegos Repšės romanas „Bogenė“, kurį iš latvių kalbos išvertė Jurgis Banevičius.
„Estų literatūros klasikės Enės Mihkelson (1944–2017) poezijos rinkinys „Bokštas“ (2010) – paskutinis jos kūrinys.
Tai sudėtingų, sunkių tekstų knyga, Lietuvoje pasirodanti tokiu metu, kai stebime netoliese vykstantį karą, kai, kaip rašė Mihkelson, siela maudžia iš pykčio ir skausmo.
Eilėraščiuose verlibru paliečiamos XX a. katastrofų, karo, sovietų okupacijos, jų padarinių, atminties ir tapatybės, pasirinkimų temos, reikšmingos Mihkelson kūrybai:
ankstesni trys autorės romanai nagrinėja skirtingas likimines trajektorijas pokario Estijoje, poezijos rinkinys „Bokštas“ užsklendžia ciklą.
Rinkinio tekstams būdinga nutrūkstanti eilutė, taupi, neornamentuota kalba, nyksmo, skausmo įvaizdžiai leistų juos gretinti su lietuvių egzilio poetų Liūnės Sutemos, Algimanto Mackaus kūryba“, – taip knygą skaitytojams pristato vertėja Agnė Bernotaitė-Jakubčionienė.
Knygos leidybą finansavo Kultūros ministerija, išleido Lietuvos rašytojų sąjunga, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, eilėraščius iš estų kalbos vertė Agnė Bernotaitė-Jakubčionienė, knygą redagavo Janina Riškutė, specialioji redaktorė – Judita Malininaitė. Apipavidalinimo koncepciją sukūrė Aleksejs Muraško.
