Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premija, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet paskirta Rugilei Audenienei. Kūrėja įvertinta už romaną „Vojaĝo“, kurį 2020 metais išleido leidykla „Aukso žuvys“.
Komisija pabrėžė naujos romanistės talentą kūrybingai remtis šeimos ir šalies istorija, gebėjimą atskleisti atkaklių, savo vertybėms ištikimų žmonių charakterius, sodrią kūrinio kalbą.
Rašytojo ir žurnalisto Liudo Dovydėno (1906–2000) premija teikiama nuo 2008-ųjų. Jos rėmėjas – Jungtinėse Valstijos gyvenantis rašytojo sūnus, fotomenininkas Jonas Dovydėnas.
Premijos gavėjais yra tapę:
Rašytojai Romualdas Granauskas, Leonardas Gutauskas, Vytautas Martinkus, Valdas Papievis, Vladas Kalvaitis, Donaldas Kajokas, Grigorijus Kanovičius, Kristina Sabaliauskaitė, Birutė Jonuškaitė, Sigitas Parulskis, Markas Zingeris.
Šiemet premijai taip pat buvo pasiūlyti:
Liutauras Degėsys (romanas „Lengva nebus“), Rimantas Kmita (romanas „Remyga“), Dovydas Pancerovas (romanas „Medžiojant tėvą“) ir Undinė Radzevičiūtė (romanas „Grožio ir blogio biblioteka“).
Vertinimo komisijoje dalyvavo:
Premijos rėmėjas Jonas Dovydėnas, jo paskirti atstovai – Kristina Sabaliauskaitė, Arūnas Gelūnas ir Audrius Ožalas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto paskirta – Solveiga Daugirdaitė, Lietuvos rašytojų sąjungos atstovai – Danielius Mušinskas ir Alvydas Šlepikas.
Rugilė Audenienė – žurnalistė, rašytoja, aktyvi kultūrinio lauko veikėja. Jos prozos tekstus ir eilėraščius yra skelbę „Literatūrinės slinktys“, „Nemunas“, „Literatūra ir menas“.
Kelerius metus ji rengia kūrybinį projektą moksleiviams „Haiku gimnazija“, nuo 2014 metų rengia literatūrines varžytuves „Biržų haiku“. Varžytuvės tapo svarbiu kasmetiniu Biržų miesto kultūros renginiu.
Romanas „Vojaĝo“ – pirmasis Rugilės Audenienės romanas, parašytas remiantis išskirtine autorės giminės istorija. Tai pasakojimas apie tremtį ištvėrusį autorės senelį, kuris paliko ryškius pėdsakus ne tik giminės, bet ir Lietuvos esperantininkų istorijoje.
„Skaitant romaną kilo minčių apie moterų ir vyrų karo, okupacijos laikotarpio išgyvenimo ypatumus. Moteriška kantrybė, bendruomeniškumas, veiklumas savotiškai koreliuoja su vyrų karo žaizdomis, tais nirtulingais pykčio žvėrimis.
<…> Romano autorė gilinasi į smulkmenas, siekia išskirtinai atspindėti keturiais dešimtmečiais besidriekiančios istorijos dvasią – svarbu ne tik paliudyti, bet ir įsiskverbti į veikėjų savasties gilumas, tarpusavio santykius.
Dar labiau už istorijos skaudulių ir giedrumų gvildenimą vertesnis pats Vojaĝo pasakojimo stilius. Skaitant romaną norisi neskubriai skonėtis kone kiekvienu sakiniu, jo derme, vaizdingumu, kruopštumu.
Autorė itin pastabi smulkmenoms, gebanti subtiliai jungti skirtingus kalbos registrus (skaitant apima vientisumo jausmas), nebanaliai įausti, išryškinti nutylėjimus, perkeltines prasmes, įausti vaizdingus, smiglius palyginimus, metaforas („karas atveria gerklėje negyjančias alkio žaizdas“, p. 219).
Skaitant tikrai įsijungia visos juslės ir fantazija, regis, pabuvota Ramūnės pirty, uosta visi žolelių kvapai, jaustas kylantis karštis, drauge su Lionyte lakstyta vaikystės vieškeliais, teškentasi balose, laižytas sniego cukrus nuo lūpų…“ (Lina Buividavičiūtė, čia).
Pati rašytoja sako: „Man daro įspūdį Liudo Dovydėno kaip rašytojo ir žmogaus kelias – inteligentas „nuo Rakiškia“, rašytojas, žurnalistas, visuomenės stebėtojas, karo pabėgėlis, naujakurys Amerikoje.
Jo gyvenimas šiek tiek panašus į mano senelio Juozo Gaiduko, kuris tapo „Vojaĝo“ prototipu. Aš esu kilusi iš Biržų, keli žingsniai nuo Rokiškio, tad man svarbūs mažų miestų gyvenimai“.
Premijos įteikimas vyks spalio pabaigoje Rokiškyje, gavėjai bus įteiktas diplomas ir 5000 eurų piniginis apdovanojimas. Šventės rengėja – Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka.
