Penktadienis, 5 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Antanaitis: Tauta, kalba, valstybė (I)

Valstybinės lietuvių kalbos 100-mečiui

www.alkas.lt
2022-09-14 15:06:47
392
PERŽIŪROS
13
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis Alkas.lt studijoje apsilankė šiemet švenčiamo Valstybinės lietuvių kalbos šimtmečio proga.

Prieš 100 metų 1922 m. rugpjūčio 1 d., Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją kurioje pirmą kartą istorijoje lietuvių kalba buvo paskelbta valstybine kalba. Pasak A. Antanaičio tą dieną gimtoji lietuvių, o ne svetima kalba, pirmą kartą per tūkstantmetę Lietuvos istoriją tapo – valstybine.

„Nuo tos dienos lietuvių kalba tapo laisvos tautos laisvos valstybės laisva viešojo gyvenimo, įstatymų, kultūros, mokslo kalba. Tą dieną tapome kalbos valstybe“, – sako A. Antanaitis.

srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Antanaitis: Ar lietuvių kalba turi ateitį? (video)
  2. A. Antanaitis: Kalba sukūrė mus (video)
  3. A. Antanaitis. Lietuvių kalba – vakar, šiandien, rytoj (video)
  4. G. Merkys. Kas ir kodėl naikina tautinę valstybę ir tautą?
  5. V. Sinica. Kalbą „laisvinam“, valstybę „susinam“
  6. A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!
  7. A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos
  8. J. Vaiškūnas. Ar Kirkilo delegacija Lenkijoje užstatys mūsų žemę, kalbą ir valstybę? (video)
  9. D. Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba
  10. A. Antanaitis apie tai kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? (video)
  11. A. Antanaitis apie valstybinės kalbos politiką: Svarbiausia – švietimas (video)
  12. Pokalbis apie lietuvių kalbą ir naujadarus (video)
  13. S. Lanza apie lietuvių kalbą: Jūs prieštaraujate savo protėvių vizijai… (I)
  14. S. Lanza apie lietuvių kalbą: Jūs prieštaraujate savo protėvių vizijai… (II)
  15. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ko siekia „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“? (audio)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Taip says:
    4 metai ago

    Ką tik pabaigiau stebėti ,,iškilmingo” renginio skirtą valstybinės lietuvių metinėms tiesioginę ,,Alko” transmisiją iš Seimo rūmų. Graudu buvo tai stebėti : šis šventimas kiekvienu atžvilgiu buvo skurdus,be to vedantieji savo pasisakymuose vartojo aibę svetimžodžių,nebuvo rimtesnių svarstymų dėl dabartinės valstybinės lietuvių kalbos skurdžios padėties.Nemaloniai nustebino Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavartoti kalbiniai barbarizmai kaip ,,koliapsuoja”, ,,savo fokuse”…, o VLKK vadovo daug pavartotų svetimžodžių ( pagal jį tai leistina,nes šiuos žodžius randame Didžiajam lietuvių kalbos žodyne ). Pastebėtina ir tai,jog minėtos transliacijos pabaiga pasižymėjo labai prastai garso kokybės atžvilgiu.Tad, šis prastas šventinis minėjimas atspindėjo ,deja, graudų valstybinės lietuvių kalbos dabartinę padėtį.

    Atsakyti
    • tai ir sakau says:
      4 metai ago

      1940 m. ir pokario metu komunistai sunaikino Lietuvos šviesuomenę. Neliko, nėra šviesuomenės, asmenybių. Tuo labiau politikoje. Tai ko norėti?

      Atsakyti
  2. Koškinas says:
    4 metai ago

    Čia geriausias pavyzdys kaip paskyrus “normalų” žmogų niekas nepasikeičia arba net pablogėja. Lietuvių kalba dar niekada nuo 1940 metų nebuvo taip nustekenta ir nustumta į pakraštį kaip prie šio iškilaus patrioto.

    Atsakyti
  3. netikiu says:
    4 metai ago

    ir visiškai nepasitikiu. Mano nuomone, lietuvių kalbos padėtis – siaubinga.

    Atsakyti
    • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      4 metai ago

      Būtent – siaubinga

      Atsakyti
  4. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    4 metai ago

    2022 rugsėjo 22, vakare, Baltų vienybės sąšauka tarp mūsų (susirinkusiųjų ant visų piliakalnių). Dalyvaukime visi.
    Lietuva – Tvirtovė
    Smulkiau, va čia
    ht tp://www.aukuras.lt/sasauka/
    (panaikinti tarpą tarp dviejų t)

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    4 metai ago

    Rašau neperskaičiusi VLKK vadovo straipsnio, neišklausiusi posėdžio Valstybinės kalbos 100-čio proga − rašau apie tai, kas jau senokai nerimą vis labiau didina, tik pastaruoju metu neturėjau galimybės skirti tam laiko.
    Neprisimenu, per katrą radiją (ŽR, LRT R ar LRT Klasiką), berods, kultūros istorikė neseniai kalbėjo apie tai, kad Vakarų šalyse galimos ir kelios valstybinės kalbos , kad ten TM pripažįstamos, tik mes, va, tokie… Gaila, kad laidos viešnia ne taip giliai susipažinusi su Europos tautų, jų kalbų, jų tarpusavio sienų perstumdymo amžiams bėgant bei tolesnio gyvavimo ir tarpusavio santykių istorijos nuo jų genčių atkeliavimo į dabartines erdves iki dabartinių valstybių susikūrimo. Nei ar dabar iš tiesų tose valstybėse visos kalbos valstybinės… , kaip iš šalies bei iš popierių atrodo. Laidos viešnios mintis kaip ir aiški? Padariniai nesvarbūs? Atsakomybės jausmas netrukdo tokią senovinę kalbą po šluota pabrukti 🙁
    Mūsų pasai jau
    QWaXi , ruošiamasi antram žingsniui − į tapatybės dokumentus dar ir svetimų kalbų diakritikus įvesti (o tai reiškia − ir į visus valstybės registrus, kitus duomenynus, visus dokumentus, sąrašus, kur bus įrašoma asmens pavardė!). Taip „Stepas paskui Stepą” esame rengiami tolesniems valstybinės raštvedybos nutautinimo, lietuvių kalbos pašalinimo iš valstybinės vartosenos žingsniams. Nors ligi šiol ne fašistuojantys litvinai , o būtent Seimas trukdė įvesti į LT piliečių pasus originalią svetimvardžių rašybą. Trukdė, mūru ne valstybinę kalbą pase gindamas, o priešingai: Seimui, pradedant nuo 2K su LLRA bei ekskonservatorių, trukdė ir trukdo Valstybinė kalba Lietuvos pasuose!!! Arba lietuvių kalbos neteršiamas pasas, arba nieko. (Mat, referendumas nubalsavo už 2-kalbį latviško pavyzdžio pasą.)
    Žinoma, seniai piktinomės dėl LRT laidose vis gausiau vartojamų tarptaut. žodžių, dėl to, kad vis mažiau jų kalboje girdime lietuvių kalbos. (Šiomis dienomis laidos viešniai netyčia išsprūdo žodis „vieta”, ir ji tuoj pat pasitaisė – pasakė „lokacija”…). O dar piktinamės dėl
    skleidžiamo „pažangaus naujo“ (gal tiksliau nostalgiško?) tarptaut. žodžių kirčiavimo būdo − lygiai tą patį, kurį sovietmečio Gariūnų laikais iš Varšuvos turgų kartu su „aukštesnės kultūros“ svetimžodžiais parsivežė mūsų kitakalbiai prekiautojai. Tada irgi buvo susidariusi mūsų kalbą „kultūrinusi“ grupė. Bet tada kalbininkai atlaikė spaudimą įteisinti kirčiavimą, grubiai ardantį lietuvių k. sakinio melodiką. Prieš porą metų neatlaikiusi parašiau žinutę laidos vedėjai, o ji man atsakė, jog taip liepia VLKK ir žodynai. Negalėjau patikėti, bet ji buvo beveik teisi − žodynas teikė DU kirčiavimo būdus − ir taisyklingąjį, su lietuvių kalbos skambesiu suderintą, ir tą nostalgiškąjį gariūninį – tyliai, lyg pelytė, slapčia įsiskverbusį į mūsų žodynus, daugybei mūsų nė neįtariant… Bet tai buvo tik pradžia. Kai šiemet, nepatikėjusi, kad ir tuomet išgirsto žodžio skambesį VLKK leido darkyti, užsukau į žodyną, pamačiau, kad jau nebėra nė dvejopo kirčiavimo galimybės − liko tik viena, pažangioji nostalgiškoji …
    Tikiuosi, ir tai pastebėjote, jog iš dvigarsių bei dvibalsių su kirčiuota A raide dėl perkelto kirčio išguitas A, o jo vietą užėmė O garsas? Pastebėjote, ir kaip tai klaidina, nes per tai atsiranda žodžio dviprasmybių? Pvz., anksčiau turėjome nedviprasmiškus lAuk ir lOuk . Dabar liko tik lOuk , ir atspėk, žmogeli, ar tau lAukti liepia, ar lOuk varo… O juk tokių žodžių begalė! Ar kalbos tikslumas, informatyvumas nebesvarbu? Tą patį ir dvigarsiuose su I daro, bet kol kas žodynas dar dvejopą (pereinamojo laikotarpio?) kirtį rodo.
    Taigi, ties „žmoga“ neapsistota. Kažkur verda pogrindinis spartaus Valstybinės kalbos degradinimo darbas? Ir tai puikiai sekasi. Naudojamasi tuo, kad svetimos kalbos vaikams ir paaugliams grūdamos, dar savo kalbos gerai neįsisavinus (vaikui visada įdomiau, kas svetima, ko namuose kasdien neturi). Vaikai užaugs tik tokį perdarą girdėję, ir patys taip šnekės.

    Prieš kažkiek mėnesių staiga kompiuteryje nustojo veikusi VDU kirčiuoklio programėlė, kuria naudojausi per 10 m. − buvo patogiau, greičiau. Gal sugadinau? Nulėkiau į svetainę pažiūrėti − programėlės apskritai ten nebėra, iš naujo neatsisiųsi. Be jokio įspėjimo panaikinta ir tiek. Kad per anksti nesužinotume apie tyliai slenkantį kalbos perversmą?
    O koks dar „Stepas”, kokia kita „Žmoga“ laukia? – Valstybinės kalbos 100-mečio progai skirtoje radijo laidoje pranešta, jog Valstybinės kalbos įstatymas pasenęs, o Lietuva tiek toli pažengusi, tad šioje sesijoje bus priimtas naujas (pažangus?) Valstybinės kalbos įstatymas. Valstybinės ar „valstybinės“? Kokios šalies konstitucijai priderintas?
    Metas smogti lemiamą smūgį valstybinei kalbai parinktas sumaniai − šiuo metu piliečiams ant galvų verčiama tiek visko (nuo seno įvairūs privilegijų kitataučių kalboms reikalavimai, kvaišalų įteisinimas; šeima ir … ?; lytis ir … ?; karas Ukrainoje, „liberalizacija“ Kremliaus keliamos grėsmės fone). Tikimasi, kad maža tauta pasiduos, nepajėgs iš karto tiek frontų priešintis. O juk tiek nė nereikia. Reikia vieno veiksmo, kurį puikiai atlikdavo Lietuvos valstiečiai − tą, kurs gimtam kaimui kenkia, gėdą daro, pasodinę ant pilnų vežėčių išveždavo už kaimo ribų ir kartu su viskuo išversdavo lauk. Juk jie ir patys žino savo vertę − ne šiaip Sausio 13 tvoromis nuo piliečių atsitvėrė.
    Kai kada nors ateityje duomenų debesyne kažkas aptiks žinių apie Žemėje tūkstančių tūkstančius metų gyvavusią baltų tautą, išsaugojusią savo senovinę kalbą, ar kartu rasto ir naujojo Valstybinės kalbos įstatymo turinys neužtrauks GĖDOS kartai, kuri per kelis dešimtmečius Tautą ištrynė nuo žemės paviršiaus.? Pražudė ne svetimi, ne kalavijai, ne raketa, o „tik“… pagaliau išprievartautas Valstybinės kalbos įstatymas, atvėręs vartus į kalbos hibridizaciją, išsigimimą, jos ištirpdymą kitose kalbose?

    Atsakyti
    • Bartas says:
      4 metai ago

      Žemyna, buvau sunerimęs. Dingai – kaip į vandenį, bet džiaugiuosi – grįžai.
      Ir , kad kovingai nusiteikusi. Dabar laikykitės nenuoramos.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        4 metai ago

        Ačiū, kad prisimenate. Dar nežinau, ar grįžau. Gal kitą mėnesį bus aiškiau. O tamstai linkiu gero derliaus – ir pilietinės veiklos baruose ir savo ūkyje. Laikykimės!!

        Atsakyti
  6. Prancūzija- kalbos valstybė? says:
    4 metai ago

    Manau, “Kalbos valstybė” yra Prancūzija- teko skaityti, kad valstybinėse mokyklose mokoma tik valstybine prancūzų kalba, nors Prancūzijoje gyvena nemažai įvairių tautinių mažumų kilmės gyventojų. Negausias dvikalbes prancūzų ir mažumos kalba mokančias mokyklas dalinai remia vietos bendruomenės. Jei neklystu, neįmanoma gauti Prancūzijos pilietybės, gerai nemokant valstybinės prancūzų kalbos ? Ar visi Lietuvos pilietybę turintys asmenys gerai moka valstybinę lietuvių kalbą?

    Atsakyti
    • Prancūzija? says:
      4 metai ago

      O kur ji yra? Imkime pavyzdį iš brolių latvių, kurie čia pat. Kalbėti reikia apie tai, ar Rusija įtakoja Lietuvos vidaus ir užsienio politiką ar ne. Jei taip, kas to įtakojimo vykdytojai / vatnikai Lietuvoje virš 30 metų. Jei ne, tada labai gerai.

      Atsakyti
  7. Laikykis, Lietuvos konstitucija! says:
    4 metai ago

    Strateginė Sesė atvyko mūsų ?vyriausybės gelbėti. Labai patogus laikas iš mūsų politinio „elito” ištrėkšti viską, ko ji teikiasi norėti, – už pagalbą išsiropšti iš kūdraprūdžių, į kuriuos patys užsispyrę brido, kol burbuliuoti nepradėjo. Vienas pirmųjų ultimatumo punktų – teritoriją, žymimą Lietuvos vardu, paruošti perdavimui. Pradėti nuo Konstitucijos straipsnių bei įstatymų, skirtų Valstybinei kalbai deramo suredagavimo, nuo lietuviškų diakritikų pakeitimo civilizuotais , nuo visiško lietuviškų darželių ir mokyklų uždarymo pradžiai Vilniaus krašte.

    Atsakyti
  8. nuomonė says:
    4 metai ago

    Berods Latvijoje priimtas įstatymas dėl mokymo tik valstybine latvių kalba visose valstybinėse mokyklose ? Jei neklystu, Rusija ( Kaliningrado srityje, Maskvoje), Baltarusija ( berods , Rimdžiūnuose , Giriose, Pelesoje) nutraukė mokymą lietuvių kalba keliose vietinėse mokyklose? Ką į tai Lietuvos valdžia?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Įsisiurbusi erkė
Gamta ir žmogus

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05
Pinigai
Lietuvoje

Dirbančius pensijų gavėjus pasieks atnaujintos pensijos

2026 06 04
Bendradarbiavimo susitarimas
Lietuvoje

KAM ir ISM universitetas stiprina bendradarbiavimą 

2026 06 04
Liberalai
Lietuvoje

Opozicija siekia sudaryti Seimo komisiją duomenų vagystei tirti

2026 06 04
Elektra
Lietuvoje

Kokių elektros kainų tikėtis birželį?

2026 06 04
Kelio darbai
Lietuvoje

Ukmergėje pradedamas vieno svarbiausių tiltų atnaujinimas

2026 06 04
Elektra
Lietuvoje

Prezidentas siūlo laikinai sumažinti energijos kainą nebuitiniams vartotojams 

2026 06 04
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas žengia į didžiausią plėtros etapą istorijoje

2026 06 04
Mokykla, klasė
Lietuvoje

Leonido Donskio vardu Vilniuje bus pavadinta mokykla

2026 06 04
Pasaulinė bėgimo ir dviračių diena
Gamta ir žmogus

Minint Pasaulinę bėgimo ir dviračių dieną – netikėtos įžvalgos apie bėgikų ir dviratininkų įpročius

2026 06 04
Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė
Etninė kultūra

Birželio 7 d. Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė

2026 06 04
S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

2026 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • GINTARAS apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • jo apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Bartas apie E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
  • >S.Vilnai apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sengirės kinas: Interviu su ruonių tyrėja dr. Vaida Surviliene
  • Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?
  • V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Dirbančius pensijų gavėjus pasieks atnaujintos pensijos

Kiti Straipsniai

Birutė Galdikas. Filmo Primatologų trijulė kadras

Sengirės kinas: Interviu su ruonių tyrėja dr. Vaida Surviliene

2026 06 05
Įsisiurbusi erkė

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdis dėl asmenvardžių rašybos

V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

2026 06 04
Pasaulinė bėgimo ir dviračių diena

Minint Pasaulinę bėgimo ir dviračių dieną – netikėtos įžvalgos apie bėgikų ir dviratininkų įpročius

2026 06 04
Vatikano radijo redakcijoje. Pirmas iš kairės – vedėjas kun. V. Kazlaukas

I. Petraitienė. Ilgamečio Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovo drama

2026 06 04
Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė

Birželio 7 d. Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė

2026 06 04
2026-ųjų „Poezijos pavasario“ šventė Varšuvoje

M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą

2026 06 04
Protestuotojai reikalauja Sporto rūmus atiduoti Sąjūdžio, o ne žydų kapinių įamžinimui

Birželio 3 d., 19 val.: Sporto rūmų likimą turi spręsti Tauta!

2026 06 03
Kleboniškių muziejaus klojimas atvers duris naujam teatro veiklos laikui

Kleboniškių muziejaus klojimas atvers duris naujam teatro veiklos laikui

2026 06 03
Latvijoje vyks Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“

Daugiau kaip 1400 Lietuvos studentų vyks į „Gaudeamus“ Rygoje

2026 06 03

Skaitytojų nuomonės:

  • GINTARAS apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • jo apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Bartas apie E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
  • >S.Vilnai apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
  • Saulės Vilna apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Algirdas Sysas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

LSDP ragina ieškoti išeičių dėl kainų augimo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai