Rugpjūčio 31 d. Valstybinė kultūros paveldo komisija rengė išvažiuojamąjį posėdį į Liubavą ir Europos parką, kuriame buvo pritarta Liubavo dvaro sodybos ir jos kompleksinių dalių paskelbimui kultūros paminklu.
Taip pat svarstyti Europos parko apsaugos galimybių klausimai.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, VšĮ „Europos parkas“ prezidento G. Karoso kvietimu, rengė išvažiuojamąjį posėdį, apžiūrėjo Liubavo dvaro sodybos kompleksą, vėliau vyko į Europos parką, kuriame diskutavo dėl jo apsaugos ir tęsė viešą posėdį jau parko patalpose.
Sutapo, kad kiti svarstyti klausimai siejosi su aplankytose vietose pastebėtomis problemomis ir tapo praktiniais pavyzdžiais, kuriuos reikia spręsti.
Svarstyta kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos strategija ir problematika bei išsakyti pastebėjimai dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo strategijos ir priemonių plano projektų.
Susitikime dalyvavo Paveldo komisijos nariai, Kultūros ministerijos viceministras R. Mikaitis ir Kultūros paveldo departamento direktorius bei kiti atstovai.
Liubavo dvaras
Liubavo dvaro sodybos kompleksas dar 2015 m. kultūros ministro įsakymu buvo paskelbtas valstybės saugoma kultūros paveldo vertybe ir jam nustatytas nacionalinio reikšmingumo lygmuo.
Taip pat šiuo įsakymu patvirtintas Liubavo dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas ir paveldotvarkos projektas.
Tai išskirtinis kompleksas, kuriame galima susipažinti ne tik su pusės tūkstančio metų dvaro istorija ir Lietuvai svarbiais jos savininkais, bet pamatyti ir vienintelį Lietuvoje malūną, kuriame visiškai (100 proc.) atnaujinta technologinė įranga, ištirti ir rodomi visi čia vykę keliolika technologinių procesų:
nuo grūdų ir medienos, metalo apdorojimo iki milo ir elektros gamybos. Čia veikia net šimtametė hidroturbina.
Skulptoriaus Gintaro Karoso sumanymu Liubavo dvaras prikeltas naujam gyvenimui – restauruoti bei atkurti komplekso pastatai, taip pat įkurtas muziejus bei įvairiapusiškai tiriama Liubavo dvaro komplekso istorija, siekiant, kad istorinė atmintis ir atradimai tarnautų Lietuvai.
„Mes siekiame išsaugoti ir pateikti visuomenei dvaro raidą, kaip architektūrinės kaitos ir tam tikriems pastatams būdingos specifikos mozaiką, taip suteikiant galimybę tarsi keliauti laiku, giliau ir nepaviršutiniškai pažinti mūsų kultūrinį paveldą, – teigia Liubavo bei Europos parko muziejų įkūrėjas G. Karosas.“
Kultūros viceministro R. Mikaičio nuomone, Liubavo dvaro sodybos kompleksas nusipelno kultūros paminklo statuso:
„Ši sodyba yra išskirtinė, šimtmečiais įvairių savininkų formuota ir išsaugojusi istorinę dvaro raidą, su kokybiškai restauruota oficina, oranžerija, svirnu bei vandens malūnu.
Reiktų pažymėti, kad Liubavo dvaro sodyboje yra atgaivinta išskirtinė viduramžiška vandenų sistema, kurią sudaro 7 pagrindiniai tvenkiniai, raguvos ir upė, lanku apjuosianti centrinę dvaro sodybos dalį.
Taip pat atnaujintos arklidės, angelo skulptūra, akmens grindinio atkarpa, atraminės sienelės, kiti aplinkos mažosios architektūros bruožai.“
2012 metais Liubavo dvaro malūnas-muziejus pripažintas vienu iš geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių.
Už kokybišką atnaujinimą jam suteiktas Europos Sąjungos kultūros paveldo prizas ir „Europa Nostra“ apdovanojimas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Liubavo dvaro sodybos kluono tvarkybos darbai įtraukti į Paveldotvarkos 2022 m. programą.
Parengtas šios dvaro sodybos tvarto tvarkybos darbų projektas ir rengiamas ledainės tvarkybos ir pritaikymo muziejaus reikmėms projektas.
Pasak Paveldo komisijos pirmininkės doc. dr. Vaidutės Ščiglienės, „šioje dvaro sodyboje vykstančios veiklos keičia pačią Liubavo, esančio šiaurinėse Vilniaus apylinkėse vaizdingoje vietovėje prie Žalesos upės, vaizdą, stiprina vietos bendruomenės tapatumo jausmus, kartu skatina investuoti į kitus vietovės tvarkybos darbus“.
Paveldo komisija, vadovaudamasi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme numatyta funkcija, vienbalsiai pritarė Liubavo dvaro sodybos ir jos kompleksinių dalių paskelbimui kultūros paminklu (čia).
Europos parkas
Europos parke Paveldo komisija drauge su Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentu apvarstė parko prezidento sumanymą dėl kultūros paminklo statuso suteikimo ir Europos parkui.
Ministerija atkreipė dėmesį, kad Europos parkas dar nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, todėl jau kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą išvadai gauti dėl šio parko, kaip lankomos vietos, kurioje yra daugiau kaip 100 meno kūrinių, įrašymo į Registrą galimybės.
Parko įkūrėjo teigimu, svarbu, jog šis objektas būtų visuotinai pripažintas svarbiu ir gauti apsaugą: „Tai, ką mes čia visą gyvenimą kuriame yra daroma valstybei, jos žmonėms.
Norime apsaugoti parką nuo suskaidymo, prieš ką net šešerius metus kovojome (2000–2006 m.), kai norėta visą parką išdalinti.
Kol parkas neturės apsaugos, jis bus pagunda nesąžiningiems vystytojams, kurie nemato šio objekto vertės ir prasmės.
Visa ko esmė, kad ši išskirtinė vertybė turėtų teisinę apsaugą ir mes norėtume, kad šį siekį palaikytumėte,“ – tvirtina G. Karosas.
Į klausimą, ar apsaugos statusas nesuvaržys laisvės, ar čia nuolat vykstantys procesai galės ir toliau plėtotis, G. Karosas atsakė nebijantis apsaugos:
„Suprantu, kad norint turėti saugumą, laisvė nėra absoliuti. Būsimajame plane turėtų būti išskiriamos nekintamos zonos ir zonos tolesnei plėtrai.
Pavyzdžiui, centrinė dalis galėtų būti ta, kur negali nieko keisti. Visas šios erdvės pagrindas jau yra sukurtas.“
Paveldo komisijos pirmininkės doc. dr. Vaidutės Ščiglienės nuomone svarbu pradėti šio objekto įpaveldinimo galimybes.
„Ši vertybė Lietuvoje yra absoliučiai unikalus dėl daugybės verčių visumos, kur susilieja gamta, kraštovaizdis ir profesionalaus menas.
Todėl reikia ieškoti galimybių teisiškai įtvirtinti Europos parko apsaugą“, – tvirtina Paveldo komisijos pirmininkė. Šį klausimą nutarta svarstyti Paveldo komisijos posėdžiuose.
Paveldo komisijos narių pastebėta, kad Europos parkas – reikšmingas nepriklausomybės 1 deš. liudijimas, tapęs vienu ryškiausių kultūrinių reiškinių Lietuvoje.
Parkas įsikūręs 55 ha plote, kurio du trečdaliai yra valstybinėje žemėje. Pavojus parko vientisumui išties egzistuoja.
Paveldo komisijos nuomone, kalbant apie Europos parką kaip vertybę, labai svarbu akcentuoti procesą ir nuolatinį vyksmą.
Europos parkas – naujoviška vertybė, be to, tai – kraštovaizdis, kuris yra procese ir būtent tokia vertybė gali gauti apsaugos statusą.
Kultūros ministerija bei Kultūros paveldo departamentas taip pat pritaria, jog tai išskirtinė ir apsaugos verta vertybė. Viceministro R. Mikaičio teigimu, reikia spręsti teisinius klausimus.
Pasak, KPD atstovų, šios vertybės apsaugos atveju apskaitos dokumentacija būtų labai sudėtinga.
„Neabejotinai, Europos parkas yra išskirtinis kultūrinis reiškinys, nepriklausomybės pradžios proveržis,“– kalbėjo KPD direktorius V. Bezaras.
„Kaip jam suteikti tvirtesnį statusą? Įstatyminėje bazėje reikėtų tam tikrų pokyčių, naujų sąvokų įvedimo.“
Svarbu tai, kad institucijų dalyvavusių diskusijoje nuomonės sutapo, jog verta pradėti ieškoti tinkamų apsaugos strategijų parkui išsaugoti.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės žinovė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
Viena iš jos funkcijų yra svarstyti visuomenės keliamus klausimus dėl kultūros paveldo apsaugos.
