Kultūros ministerijos siūlymu Vyriausybė paskelbė Kauno centrinio pašto rūmus kultūros paminklu. Toks išskirtinis Kauno centrinio pašto rūmų statusas įgalina rengti naujus teisės aktus, įrašant šį objektą į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Tai reiškia, kad bus galima užtikrinti Kauno centrinio pašto rūmų prieinamumą visuomenei ir jų išsaugojimą.
Kauno centrinio pašto rūmų situacija ir jos sprendimo būdai ne kartą buvo svarstomi tiek visuomeninių organizacijų, tiek valstybės institucijų lygmeniu. Akcinė bendrovė Lietuvos paštas, kuris yra šio objekto savininkas, nemato perspektyvos toliau plėtoti įstatuose numatytą veiklą, pastate atliekant savo funkcijas. Šiandieninis Vyriausybės sprendimas leis išsaugoti Kauno centrinio pašto rūmus visuomenės poreikiams.
1932 m. atidarytas Kauno centrinis paštas (architektas Feliksas Vizbaras) yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
2015 m. Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą.
Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Susiję straipsniai:
- Kauno centrinis paštas paskelbtas kultūros paveldo vertybe
- Kauno tarpukario laikotarpio architektūra pakeliui į UNESCO
- Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaryta paroda „(Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“
- Buvusią „Vilniaus vandenų“ būstinę – Vainų rūmus – žada atverti vilniečiams
