Lietuvoje kisielius dažnam asocijuojasi su Kūčių stalu, ant kurio tradiciškai kaip vienas iš patiekalų patiekiamas avižų arba spanguolių kisielius. Visgi, „Eckes-Granini Lietuva“ užsakymu šių metų birželį „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad beveik 43 proc. šalies gyventojų mėgsta kisielių ir dar daugiau jų šį gėrimą vartoja ne tik per šventes.
Apklausos duomenimis, kas trečias respondentas (35 proc.) kisielių vartoja tik per šventes, dar beveik trečdalis (30 proc.) teigia jį vartojantys kartais, o maždaug vienas iš dešimties (8 proc.) šį gėrimą vartoja reguliariai. Kas yra kisielius, nežino vos procentas – tai rodo, kokias gilias tradicijas šis gėrimas turi Lietuvoje.
Pirmtakas – apeiginis avižų kisielius
Kad kisielius – lietuviams ypatingas gėrimas, pritaria ir etnologė, knygų „Metai už stalo“, „Nuo grūdo ik kepalo“, „Iš lauko – į namus“ autorė Nijolė Marcinkevičienė. Pasak jos, XX a. pirmoje pusėje, kai mums gerai žinomi kūčiukai ir aguonpienis dar nebuvo paplitę, avižų kisielius buvo privalomas Kūčių stalo patiekalas.
„Tais laikais kisielių gamindavo tik iš avižų, jo paruošimui skirdami keletą dienų iki švenčių – avižas sugrūsdavo, užmerkdavo ir raugindavo. Avižos buvo laikomos vertingu maistiniu augalu, kuris naudotas ne vien arkliams šerti, bet ir kasdienėje mityboje, kaip priemonė nusilpusiems ligoniams gydyti“, – pasakoja N. Marcinkevičienė.
Su avižų kisieliumi buvo siejami įvairūs burtai ir ritualai – iš gėrimo paviršiaus spręsdavo apie ateinančių metų sėkmę, juo prašydavo vėjo, kad šis kitais metais neišguldytų javų ir neišpurtytų varpų. Kūčių naktį avižų kisieliaus būdavo paliekama ant stalo artimųjų vėlėms pamaloninti.
Pasak etnologės, įprastai avižių kisielių virdavo tik vyresnės moterys, jį raugindavo duonkubilyje geriausioje namų kertėje, užklojus švaria drobule. Kisielius, kaip ir užmaišyta duona, būdavo peržegnojamas, kad neįlystų velnias. Manoma, kad avižų kisielius ant Kūčių stalo reikšdavo ir simbolinę padėką arkliui – pagrindiniam ūkio pagalbininkui.
„Avižų kisieliaus reikšmė mąžta, bet ant šventinių stalų vis dar puikuojasi uogų kisieliai. Jų pamėgimą lemia ne tik puikus skonis, bet ir senojo apeiginio avižų kisieliaus prasminis krūvis, tebesiunčiantis impulsus iš amžių glūdumos. Šiuo metu kisielius verdamas ne vien iš spanguolių, bet ir iš duonos giros, morkų, burokų, džiovintų vaisių“, – vardija N. Marcinkevičienė.
Uogų kisieliai tinka ir desertui
Avižų kisielius būdavo verdamas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, šis patiekalas žinomas daliai lenkų ir vokiečių, o štai latviai tokio valgio nežino. Vis dėlto kisieliaus, ypač verdamo iš uogų, analogų galima rasti ir kituose kraštuose.
„Švedai ir suomiai turi vadinamąją mėlynių sriubą, verdamą iš šių uogų, cukraus ir krakmolo – ji skanaujama viena arba kaip priedas prie košės, šilta arba šalta. Danijoje ir Šiaurės Vokietijoje dažniausiai verdamas raudonų uogų kisielius, vartojamas kaip šiltas ar šaltas desertas, pagardintas pienu, plakta grietinėle ar ledais“, – pasakoja didžiausios šalyje sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamyklos „Eckes-Granini Lietuva“ vadovas Marius Gudauskas.
Pasak jo, kisielius Lietuvoje yra nepelnytai retai vartojamas gėrimas – juo galima mėgautis ne tik Kūčių vakarą, bet ir ištisus metus.
„Įvairių uogų kisieliai tinka vartoti ne vien kaip gėrimai, bet ir kaip saldžių sriubų pagrindas, užpilas košėms ar sausiems pusryčiams. Taip pat kisielius gali būti naudojamas kaip įvairių sulčių kokteilių sudedamoji dalis, suteikianti ne vien norimo skonio, bet ir tirštesnės konsistencijos“, – sako M. Gudauskas.
Nors įprastai kisieliai verdami iš uogų, jie gali būti gaminami ir iš obuolių, rabarbarų, slyvų, persikų ar net bananų. Sveikuoliai savo meniu papildo kisieliumi su linų sėmenimis.
„Šiandien Lietuvoje kisielių labiausiai mėgsta moterys – tai parodė mūsų užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Be to, kisieliaus populiarumas skirtingose amžiaus grupėse skiriasi. 18–35 metų gyventojai kisielių vartoja tik per šventes, o kartais ir reguliariai į savo meniu kisielių daugiausia įtraukia 36–45 metų bei 56 metų ir vyresni respondentai. Įkvėpti lietuviškų tradicijų ir turėdami daugiau nei 25 metus patirties tenkinant išrankų Lietuvos gyventojų skonį, sukūrėme „Elmenhorster“ spanguolių ir vyšnių kisielius, kuriuos ką tik pradėjome tiekti į rinką“, – pasakojo M. Gudauskas.
