Šių metų rugsėjį pirmą kartą Lietuvos istorijoje Vilniaus gatvėse pradeda važinėti autonominiai automobiliai.
Juos į gatves „išleidža“ vienas iš prekybos tinklų, kuris šiomis transporto priemonėmis pristatinės pirkinius į namus.
Išvydus autonominius automobilius gatvėse ne vienam kilo klausimas, ar gali automobilis be vairuotojo įsikišimo dalyvauti viešajame eisme?
Tiesa pasakius, Lietuvoje teisės aktai tai leidžia daryti jau nuo 2018 metų. Tuometinė valdžia dalyvavo savotiškose grand prix lenktynėse, siekdama greičiau už kitas valstybes įteisinti autonominius automobilius.
Šių lenktynių metu sukurtas savivaldžių automobilių (LR teisės aktuose taip vadinami autonominiai automobiliai) reglamentavimas, kuris buvo apibūdintas kaip „lankstus“. Tačiau apčiuopiamų rezultatų skubėjimas neatnešė.
Didieji autonominių automobilių gamintojai įstatymais sukurta galimybe tąkart nesusidomėjo ir iki šiol bandymai viešajame eisme su autonominiais automobiliais nevyko. Būtent dėl to ir į patį reglamentavimą iki šiol mažai kas kreipė dėmesį.
Padėtis pasikeitė, kai Estijos įmonė „Cleveron Mobility“, vystanti autonominius elektromobilius, sutarė su Lietuvos mažmeninės prekybos tinklu „Iki“ pateikti prekių pristatymo platformą.
Pagal šią sutartį Lietuvoje bus išbandomi visiškai be vairuotojo važiuojantys autonominiai elektromobiliai „Clevon 1“, kurie pirkėjams atveš internetu įsigytas prekes.
Pirmieji tokie automobiliai Lietuvos gatvėse turėtų pasirodyti rugsėjo pradžioje.
Dalyvavimo eisme sąlygos
Savivaldžių automobilių bandymų ir dalyvavimo viešajame eisme sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato taisykles savivaldžių automobilių gamintojams, savininkams, valdytojams ir vairuotojams, kurie bando savivaldžių automobilių technologijas ir dalyvauja viešajame eisme.
Be savaime suprantamų nuostatų, įpareigojančių savivaldžių automobilių valdytojus ir vairuotojus laikytis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei Kelių eismo taisyklių, Apraše galima rasti ir reikalavimų, būdingų tik savivaldžiams automobiliams.
Pavyzdžiui:
savivaldžių automobilių gamintojai, savininkai, valdytojai ir vairuotojai privalo imtis visų būtinų priemonių ir veiksmų, kad būtų užtikrintas savivaldžių automobilių kibernetinis saugumas.
Tenka konstatuoti, jog tai yra gana neapibrėžtas reikalavimas, paliekantis vietos interpretacijoms, kokios priemonės pakankamos kibernetiniam saugumui užtikrinti.
Juolab, kad nėra žinoma, kokio lygio kibernetinis saugumas privalomas;
prieš pradedant savivaldžių automobilių bandymus viešajame eisme, savivaldžių automobilių važiavimo maršrutas turi būti suderintas raštu su kelio (gatvės) savininku.
Kitaip tariant, savivaldis automobilis gali judėti tik iš anksto suderintoje ir apibrėžtoje teritorijoje;
savivaldžiuose automobiliuose turi būti įrengta duomenų įrašymo įranga, kuri leistų nustatyti eismo įvykio ir (arba) nusižengimo priežastį ir kaltininką.
Kalba eina apie įrangą, panašią į lėktuvuose naudojamas juodąsias dėžes.
Iš pateiktos nuostatos darytina išvada, kad toks prietaisas skirtas patikrinti, ar automobilis yra valdomas autonomiškai, ar jį tiesiogiai arba nuotoliniu būdu valdo asmuo.
Sukėlus žalą, tai galėtų padėti atriboti atsakomybę tarp savivaldžio automobilio gamintojo ir valdytojo;
gauti laikinuosius valstybinio numerio ženklus iš VĮ „Regitra“.
Tokie ženklai gaunami tik prieš tai raštu suderinus važiavimo maršrutą su kelio savininku bei gavus Lietuvos transporto saugos administracijos suderinimą dėl savivaldžių automobilių atitikties techniniams reikalavimams.
Kitaip tariant, ir autonominiuose automobiliuose turi tvarkingai veikti stabdžių sistema, vairavimo sistema, matomumą užtikrinančios priemonės, žibintai, atšvaitai, elektros įranga, ašys, ratai, padangos, pakaba, važiuoklė.
Jeigu savavaldis automobilis atitinka visus Aprašo reikalavimus, jo savininkas ar valdytojas gali atlikti automobilio bandymus viešajame eisme bei taip įvertinti transporto priemonės būklę, nustatyti ar įrodyti jos tinkamumą eksploatuoti.
Be to, verta atkreipti „įprastų“ automobilių vairuotojų dėmesį, kad šie nebandytų išprovokuoti ir patikrinti, kaip gerai veikia savivaldžių automobilių autonominės sistemos eisme.
Aprašas numato pareigą savivaldžiuose automobiliuose įdiegti duomenų įrašymo įrangą, kuri, be kita ko, apimtų žinias apie daiktų buvimą ir judėjimą šalia tokio automobilio.
Lankstumas ir neapibrėžtumas – neatsiejami
Savivaldžių automobilių reglamentavimo lankstumas savaime pasižymi ir neapibrėžtumais, dėl ko sunku išvengti tam tikrų problemų.
Pavyzdžiui, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra pateikta savivaldžio automobilio sąvoka – save valdantis automobilis, kuris dalyvauja viešajame eisme be asmens įsikišimo, taip pat kuris gali būti tiesiogiai ar nuotoliniu būdu valdomas asmens, jeigu šią galimybę numatė šio automobilio gamintojas.
Iš pateiktos sąvokos nėra aišku, kurį autonominį lygį (jų yra penki) turi pasiekti savivaldis automobilis, kad atitiktų teisės aktuose įtvirtintą sąvoką.
Remiantis JAV mokslininkų iš Stanfordo universiteto nuomone, autonominės sistemos yra tokios, kurios bent menkiausiai atimą galimybę vairuotojui visiškai valdyti sistemą.
Todėl pagal mokslininkų formuluotę savavaldžiais automobiliais gali būti vadinami ir tie, kuriuose įdiegta dabar itin plačiai naudojama ESP (Elecronic Stability Program) sistema.
Konferencijose dėl autonominių automobilių reglamentavimo dažnai atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatymo leidėjai privalo tiksliai apibrėžti, ką laikys autonominiu automobiliu.
Nederėtų pamiršti ir teisėkūros aiškumo principo, įtvirtinto Teisėkūros pagrindų įstatyme.
Jis iš teisėkūroje dalyvaujančių subjektų reikalauja aiškumo, t.y., teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
Parengė advokatų kontoros COBALT asocijuotas teisininkas Juras Žymančius
