Penktadienis, 16 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 27 11:57

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, www.facebook.com, www.alkas.lt
2022-08-27 14:52:39
206
PERŽIŪROS
0
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Politinis strateginis lygmuo

Europoje brangstant dujoms, Rusija neturi jų kur dėti. Kadangi parduoti dujų negali, tiksliau, nenori, nes siekia Europą „parklupdyti ant kelių“, jas leidžia į orą – degina. Teigiama, kad netoli sienos su Suomija esančioje Rusijos stotyje kasdien sudeginama dujų už 10 mln. dolerių. Kiekvieną dieną dujų fakelas sudegina apie 4,34 mln. kubinių metrų dujų.

Šios dujos turėtų būti eksportuojamos į Vokietiją, tačiau dabar „eksportuojamos” į atmosferą. Klimato atšilimui spartinti. Mokslininkai sunerimę – dideli anglies dioksido ir suodžių kiekiai gali dar labiau pagreitinti Arkties ledo tirpimą. Mat deginant dujas kasdien į aplinką išmetama apie 9 000 tonų CO2 ekvivalento. Arkties platumose išmetama juoda anglis (suodžiai) nusėda ant sniego bei ledo ir geitina jo tirpimą.

Žinia, mūsų planetos „kondicionierius” – Arkties ledynai labai sparčiai tirpsta, dėl ko pasaulis kenčia nuo kaitros ir sausrų.

Tačiau Kremliaus balvonams į visa tai nusispjaut. Kaip sakoma, „obosramsia – no nie sdamsia”. Apsikakosiu, bet nepasiduosiu. Rusijos barbarai naikina mūsų planetą iš pagrindų.

Rusijos energetikos monstras „Gazprom“ trolina Europą pranešdamas kad Rusijos dujų saugyklos užpildytos 91,4 proc. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalių saugyklos dar neužpildytos: Vokietijoje dujų saugyklų pajėgumai užpildyti 67 %, o Italijoje ir Prancūzijoje – atitinkamai 71 % ir 76 %.

ES, kovojusi už žalią energetiką, pasiduoda: Vokietija atgaivina užkonservuotą akmens anglimi kūrenamą elektrinę. Prancūzija leidžia ir toliau eksploatuoti branduolines jėgaines. O štai Nyderlandams nepavyko rasti alternatyvaus dujų tiekėjo, todėl teks sėdėti ant Gazprom adatos.

Kanadoje viešintis NATO generalinis sekrertorius Jensas Stoltenbergas pastebėjo, kad Rusijos pajėgumai Arkties regione yra strateginis iššūkis NATO. „Tolimosios šiaurės svarba NATO ir Kanadai didėja, nes matome, kad Rusija smarkiai didina savo karines pajėgas, kurdama naujas bazes, naujas ginklų sistemas“, – sakė NATO vadovas.

Taip, šiaurės regionas svarbus strategiškai, nes Rusija nusitaikė į neišnaudotus planetos išteklius. JAV geologijos tarnybos vertinimu, Arktyje gali būti 160 mlrd. barelių naftos ir 30 proc. neatrastų planetos gamtinių dujų.

Ekonomikai ir energetikai daug dėmėsio skiriame ne veltui. Karą laimi tas, kas turi daugiau resursų. Automatas yra svarbu, bet dar svarbiau – logistika ir resursai. Kariuomenės aprūpinimas technika, ginkluote, šaudmeninimis, maistu, kuru, medikamentais, šalies ekonominio stabilumo išlaikymas – štai raktas į pergalę ar sėkmę.

Tai, kad resursai lemia viską, Putinas suprato seniai. O Vakarai, apsvaigę nuo ramaus ir sotaus gyvenimo, prabudo per vėlai. Nuo vaizdų į kalnus, vandenynus, skrudinto steiko ir prabangaus raudono vyno atsiplėšusio išpliurusio biurgerio akis pamatė, kad rusai šeimininkauja visur: Sirijoje, Irane, Katare, Saudo Arabijoje, Afrikos šalyse, kuriose yra aukso, brangiųjų metalų ir naftos, bei Arktyje.

Turkijoje lengva sumaištis dėl JAV įspėjimų apie galimas sankcijas įmonėms, bendradarbiaunačioms su sankcionuotais Rusijos juridiniais ir fiziniais asmenimis. Turkijos finansų ministras Nuredinas Nebatis pareiškė, kad Turkija pasiryžusi gerinti ekonominius santykius su šalimis, kurioms sankcijos netaikomos.

Turkija jau kurį laiką viena sėdyne mėgina užtūpti dvi kėdes: palaiko Ukrainą, tiekdama jai ginkluotę, tačiau kartu tęsia prekybą ir investuoja Rusijoje, kuri yra NATO grėsmė Nr. 1.

Neseniai Putinas pažymėjo, kad Rusijos ir Turkijos prekyba, lyginant pernai tą patį laikotarpį per penkis mėnesius padvigubėjo. Rusija dujomis užtikrina 45 proc. Turkijos energijos poreikių, o Rusijos atominė agentūra stato pirmąją Turkijos atominę elektrinę.

Erdogano valdoma Turkija yra akivaizdus, atviras pavyzys, kai spjaunama į bet kokią moralę vardan materialinio gerbūvio.

Jungtinės Tautos kreipėsi į Rusiją, prašydamos garantijų, kad iki žiemos į Ukrainą būtų galima saugiai gabenti humanitarinę pagalbą. Būtina aprūpinti ligonines insulinu, antklodėmis, čiužiniais, kuru, suremontuoti langus ir duris.

Ukrainos valdžios institucijos jau dalina jodo tabletes gyventojams, esantiems šalia Zaporožės atominės elektrinės. Baiminamasi radiacijos nuotėkio. Rajone nesiliauja apšaudymai, o palydovinėse nuotraukose matyti aplink didžiausią Europos branduolinę jėgainę liepsnojantys gaisrai.

Azerbaidžano kariuomenė įžengė į Lačiną, kurį 30 metų kontroliavo Armėnija. Azerbaidžano kariuomenė šeimininkauja ir Zabuch bei Souse kaimuose. „Sveikinu visus Lačino ir Azerbaidžano žmones su šiuo įvykiu“, – į tautiečius kreipėsi Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas.

Tai ne tik Armėnijos, bet ir Rusijos pralaimėjimas. Rusijos karinis kontingentas talkina Armėnijai Kalnų Karabacho kare, o Armėnija, Turkijos duomenimis, siunčia naikintuvus Rusijai.

Kremliaus generaliniam štabui pritrūkus patrankų mėsos, dalis Rusijos „taikos palaikymo“ kontingento iš Kalnų Karabacho buvo permesta į Ukrainą. Azerbaidžanas ilgai nelaukė.

Baku elgiasi taip drąsiai todėl, kad už alijevų nugarų styro rūsčiojo Erdogano abrozdėlis.

Rusijos vyriausybė rengia įstatymo projektą, kuris reglamentuotų užsieniečių atvykimą, išvykimą ir apsigyvenimą. Reglamentas bus integruoto požiūrio ir nustatys užsieniečių atvykimo, išvykimo ir buvimo Rusijoje sąlygas. Kol vakarai diskutuoja apie vizų rusų piliečiams klausimą, Kremlius pirmasis nutarė „sureguliuoti“ atvykėlių buvimą savo šalyje.

Operacinis lygmuo

Be pakitimų.

Kremlius suprato, kad jo orda Ukrainoje įstrigo. Miestų griovimas, masinės civilių žudynės ukrainiečių tautos nepalaužė. Kremlius ieško išeičių ir siunčia signalus, kad nori su Kyjivu derybų. Tačiau tai nereiškia, kad Rusija siekia taikos. Rusija savo valia iš Ukrainos nepasitrauks.

Greičiausiai, Kremlius siekia kažko panašaus į Chasavjurto susitarimą, koks buvo pasirašytas 1996-aisiais su anuomete Čečėnijos vadovybe. Buvo nutraukti karo veiksmai, Čečėnijai pažadėtas miglotas savarankiškumas. Tačiau tai tebuvo apgaulė, reikalinga Rusijai atsikvėpti ir sukaupti jėgas naujam puolimui.

Taktinis lygmuo

Okupantai šiąnakt smogė Zaporožės miesto ir rajono infrastruktūros objektams. Užregistruota 16 smūgių. Nuostoliai skaičiuojami.

Voluinės ir Polesės kryptimis rusai telkia elektroninės žvalgybos pajėgas ir techniką.

Artilerija apšaudyta Tolstodubovo kaimo vietovė Sumų srityje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taktinė aviacija smogė rusų priešlėktuvinės gynybos objektams Chersone ir Novopetrovkoje. Sunaikinti 24 priešo kariai, du „Smeč”, trys savaeigiai pabūklai „Hyacint“, penki šarvuočiai ir kita technika.

Sunaikinti šaudmenų sandėliai ir inžinerijos įranga prie Čiornobajevkos.

Vėl smogta svarbiam Antonovskio tiltui prie Chersono.

Sunaikinta Rusijos karinė bazė Kadijevkoje.

Rusai stiprina Kerčės tilto priešlėktuvinę apsaugą baimindamiesi smūgių. Šiąnakt Kryme, Novoozernoje, veikė rusų oro gynyba.

Rusijos užgrobtame Ukrainos Berdiansko mieste ligoninėje mirė kolaborantas, kelių policijos viršininko pavaduotojas Aleksandras Kolesnikovas, kuris buvo sužeistas per bombos sprogimą.

Komantaras

Europa nesusitvarko su informaciniais Kremliaus trojos arkliais. Vos uždraudus „Russia Today“, atvirus prokremliškus naratyvus ėmė skleisti žiniasklaidos kanalas „Euronews“.

Rusiškoji „Euronews“ versija pasauliui platina skiedalus, kad „Rusijos kariuomenė beveik visiškai užėmė Bachmutą“, „Ukrainos kariuomenė toliau apšaudo Donecko gyvenamuosius rajonus“, „Berdianske prie pasų skyrių nusidriekė eilės norinčiųjų gauti Rusijos pilietybę“, „Mariupolyje rusų statybininkai kartu su vietos gyventojais atstato miestą, o Rusija tam skiria milijardus rublių“.

Ukrainos nacionalinė televizijos ir radijo transliavimo taryba oficialiai kreipėsi į „Euronews“ vadovybę dėl šališkumo ir transliuojamos Rusijos propagandos. Pastebima, kad „Euronews“ atvirai palaiko Rusijos agresiją.

Kaip gi čia taip? – nustebs daugelis, nes šį kanalą žiūrėjome ne vienų svarbių įvykių metu.

1992 m., po Persijos įlankos karo, kurio metu CNN tapo pagrindiniu 24 valandas per parą transliuojamų naujienų šaltiniu, Europos transliuotojų sąjunga nusprendė įsteigti „Euronews“, kad galėtų pateikti objektyvią informaciją Europos žiūrovams. Pirmoji kanalo transliacija įvyko 1993 m. sausio 1 d. iš Liono. Tačiau po kurio laiko kanalas nuslydo į Kremliaus globotinių rankas.

„Euronews“ pernai įsigijo Portugalijos rizikos kapitalo įmonė „Alpac Capital“ (sandoris patvirtintas šių metų liepos mėn.), kurią su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu sieja artimi ryšiai.

Orbanas palaiko glaudžius draugiškus santykius su buvusiu Europos Parlamento nariu ir „Alpac“ vadovo tėvu Mario Davidu (Mário David), o Portugalijos investicijų įmonė turi biurą Budapešte bei yra gavusi kapitalo iš stambių Vengrijos įmonių. Vengrijos užsienio reikalų ministras Piteris Sijarto (Peter Szijjarto) 2017 m. skatino „Alpac“ fondo, skirto regioninėms investicijoms, steigimą.

Orbanas yra senas geras Putlerio draugas ir nuolat giriasi draugiškais santykiais su Rusijos prezidentu. Vengrijos lyderis net paskelbė sąrašą prorusiškų politikos priemonių, kurias per pastaruosius 12 metų įgyvendino Orbano vyriausybės. Viena iš šių priemonių – ilgalaikė Vengrijos ir Rusijos dujų sutartis mainais į mažesnes kainas, palyginti su Europos šalimis.

Orbanas siekia užsitikrinti pigių rusiškų dujų ir naftos tiekimą Vengrijai, atmesdamas karinės paramos teikimą Ukrainai. Tai garantuoja jam rinkėjų palankumą.

Be to, nepaisant Rusijos invazijos į Ukrainą, Orbano vyriausybė vis dar gina su Rusijos valstybine korporacija „Rosatom“ sudarytą 12,5 mlrd. eurų vertės statybos sutartį, skirtą Vengrijos atominės elektrinės plėtrai.

Tarptautinis investicijų bankas, kurį opozicija vadina „Putino Trojos arkliu“, 2019 m. perkėlė savo būstinę iš Maskvos į Budapeštą. Vengrijos vyriausybė dalyvauja Rusijos finansų įstaigos valdyme.

Štai jums NATO ir ES valstybė Vengrija. Rusifikuota, vykdanti Kremliaus nurodymus, kenkianti NATO ir ES iš vidaus, per tarpininkus kontroliuojanti stambius žiniasklaidos kanalus, skleidžiančius Kremliaus melą.

Karas, kurio fronte priešas akivaizdus – baisus, tačiau aiškus. O kaip kariauti su gyvatėmis užantyje?

Nuotrauka: Rusijos politrukai Mariupolyje ruošia putlerjungendą.

RUSIJOS IR BALTARUSIJOS INVAZIJA. SITUACIJOS APŽVALGA 2022 08 27/ 11:57

????????? ??????????? ??????

Europoje…

Posted by Aurimas Navys on Saturday, August 27, 2022

Dėkojame, kad skaitote ir dalinatės mūsų tekstais bei paremiate mūsų darbą. Tik Jūsų, mielieji, dėka, esame nepriklausomi ir galime sakyti tai, ką iš tiesų galvojame.
Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis (be jokių įsipareigojimų). VšI Visuomenės informacinio saugumo agentūra, LT447300010172065624

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 03 25 12:58
  2. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 03 26 17:22
  3. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 15 12:15
  4. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  5. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 08 14:33
  6. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 30 14:40
  7. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17
  8. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 30 12:58
  9. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  10. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-17 11:45
  11. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-19 12:40
  12. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 07 10:49
  13. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 17 13:16
  14. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 23 12:08
  15. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 25 13:03

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Elektra
Energetika

Miškingose vietovėse kabeliais bus pakeista 2 tūkst. kilometrų oro linijų

2026 01 16
Pinigai
Gamta ir žmogus

2025-ieji draudikų akimis: brangiausi įvykiai ir jų priežastys

2026 01 16
Dronų centras
Lietuvoje

Vilniuje pradeda veikti uždaras dronų treniruočių centras

2026 01 16
Seimas
Lietuvoje

Seimo etikos sargų prašoma įvertinti konservatorės elgesį

2026 01 16
Kęstutis Budrys
Lietuvoje

K. Budrys atidarė „Sniego susitikimą“

2026 01 16
Artūras Visockas
Lietuvoje

Šiaulių meras: demografinė krizė reikalauja skubių nacionalinių sprendimų

2026 01 16
Sakartvelas - Batumis
Gamta ir žmogus

Keliaujant į Gruziją būtina apsidrausti – kitaip į šalį nepateksite

2026 01 16
Santaros klinikos
Lietuvoje

Santaros klinikos sprendžia darbo užmokesčio tvarkos klausimą

2026 01 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą
  • su Lenkija sutarė apie Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą
  • +++ apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės
  • Budweiser apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Miškingose vietovėse kabeliais bus pakeista 2 tūkst. kilometrų oro linijų
  • 2025-ieji draudikų akimis: brangiausi įvykiai ir jų priežastys
  • Vilniuje pradeda veikti uždaras dronų treniruočių centras
  • Seimo etikos sargų prašoma įvertinti konservatorės elgesį

Kiti Straipsniai

Kęstutis Budrys

K. Budrys atidarė „Sniego susitikimą“

2026 01 16
3 dalykai, kuriuos verta bei reikia žinoti prieš kuriant elektroninę parduotuvę

S. Čepukienė. Niekam nebereikia jūsų „geriausio produkto“: ko iš tikrųjų ieško pirkėjas 2026-aisiais?

2026 01 16
Vytautas Sinica Seime aiškina kaltinimus dėl valstybinės kalbos

V. Sinica. Už įžeistus jausmus neturi būti baudžiama

2026 01 16
Julius Sabatauskas

J. Sabatausko paskyrimas KT teisėju prieštarauja Konstitucijai

2026 01 15
S. Birgelis. Kapčiamiesčio poligonas: tarp saugumo garantijų ir vietos žmonių nerimo

Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą

2026 01 15
Trampas Grenlandija

Danija didina karines pajėgas Grenlandijoje: „Mes nenorime būti JAV nuosavybe“

2026 01 15
Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK

E. Čibirauskas, G. Ustinavičius, Z. Vaišvila. Istorinė pergalė prieš VRK

2026 01 15
Klaipėdos krašto savanorių armijos paradą priima vadas J. Budrys. 1923 m. vasario 20 d.

Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės

2026 01 14
Viešas susitikimas dėl planuojamo poligono Kapčiamiestyje 2026-01-09

A. Orlauskas reikalauja paneigti TV3 „Žinių“ reportaže paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias

2026 01 13
Irena Tumavičiūtė

Aštuoniasdešimt metų paskyrusi Lietuvai: Irenos Tumavičiūtės kelias

2026 01 13

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą
  • su Lenkija sutarė apie Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą
  • +++ apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės
  • Budweiser apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės
  • Kažin apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Elektromobilio įkrovimas

Prie valstybės įstaigų – 380 įkrovimo stotelių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai