Muzika, primenanti didingus kino filmus, egzotiniai ritmai, netikėtuose amplua atsidūrę žinomi veidai, įspūdingos vaizdo projekcijos ir gigantiški, bokštai tarsi obeliskai – taip atrodė paskutiniai du vakarai Trakuose – salos pilyje.
Rugpjūčio 19-20 d. čia įvyko muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“, kurią žiūrovai pavadino aukšto lygio premjera. Į bendrą ansamblio „Lietuva“ ir Lietuvos karaimų kultūros bendrijos projektą susirinko būrys miesto gyventojų ir svečių, kurie kartu nusikėlė į Vytauto Didžiojo laikus bei liko sužavėti moderniai atskleista dviejų tautų legenda.
„Tai buvo nuostabus reginys! Ir vieta, ir kūrinys, kur sutelpa estetika, originalūs sprendimai, technologijos, video menas, šokis ir muzika. Kokia autentika šią istoriją patirti būtent Trakų pilies kieme, gyvai įsiliejant į legendomis apipintą salą.
Įspūdinga dermė, visa kam čia yra vietos. Ir kiekviena detalė apgalvota. Įstabus kūrinys įstabių Lietuvos kūrėjų“, – po premjeros viešoje erdvėje dalinosi sužavėti žiūrovai.
Tokios reikšmės projekte – pirmą kartą
Dviejų vakarų maratonas Trakuose jausmais užplūdo ir pačius atlikėjus. Vytauto Didžiojo vaidmenį atlikęs Vytautas Rumšas vyresnysis negalėjo suvaldyti nuostabos.
„Tokio varianto, net nežinau kaip pavadinti, pasauly išvis nesu matęs. Gal kažkur ir yra, bet čia nepaprasto subtilumo kūrinys. Kas man svarbiausia kaip aktoriui – Daliui nėra žodžio „gal“. Kaip žmogus ir kaip režisierius, jis eina taip ir ne kitaip, be jokio „falšo“.
Šitas spektaklis paimtas visų – ir šokėjų, ir dainininkų, ir video sprendimų. Tai labai brangu ir, man atrodo, šiuo metu labai svarbu. Tiesa, to irgi nėra buvę mano gyvenime, kad galėčiau pats pažiūrėti spektaklį ir tik vėliau užlipti ant scenos, nusilenkti kartu su draugais, kolegomis. Daug būna pirmų kartų“, – sakė žinomas aktorius, kuris vaidino ir kitoje „Lietuvos“ programoje – Laisvės gynėjams skirtoje teatralizuotoje oratorijoje „13“.
„Niekad netikėjau, kad galėsiu kada nors bent prisiliesti prie tokio masto kūrinio. Avangardiška, klasiška, lietuviška ir labai laike. Žemai lenkiu galvą visai komandai už suteiktą galimybę ir kūrybinį atkaklumą“, – po premjeros džiaugėsi kitas solistas, elektroninio roko grupės „Royce“ lyderis Ilja Gun. Su ansambliu pirmą kartą dirbantis atlikėjas sakmėje įkūnijo Vytauto Didžiojo patikėtinį ir žygūną Ainių.
Šiame muzikiniame spektaklyje modernia forma atgijo ir kiti istoriniai herojai. Karaimų tėvą Zarachą įkūnijo Valentinas Krulikovskis, karaimų sūnų Nataną – Rafailas Karpis. Karaliaus Jogailos pasiuntiniu Henriku tapo Andrius Bialobžeskis.
Natano mylimoji, karaimė Bijana – Rasa Serra, Ainiaus mylimoji, lietuvė Austėja – Aistė Benkauskaitė, Lietuvos karaimė – Severina Špakovska, o Jogailos pasiuntinio samdinys plėšikas – Donatas Kaikaris.
Lietuvius ir Vytauto Didžiojo patikėtinius karaimus įkūnijo ansamblis „Lietuva“, o prie nacionalinių instrumentų orkestro prisijungė styginių, mušamųjų ir kitų muzikos instrumentų atlikėjai.
Sugraudino pačius karaimus
Jautriausias emocijas išgyveno premjerą stebėję karaimai, kurių į renginį atvyko daugiau kaip 200 iš viso pasaulio. Kai kurie sakmės momentai buvo tokie gilūs, jog dalis žiūrėjusių sunkiai nuslėpė ašaras.
„Karaimams tai nepaprastai brangu, nes tokio masto ir tokio tipo kūrinio mes iki šiol neturėjome. Tai nebuvo šiaip sau kažkas – tai istoriškai susiję su Lietuvos šaknimis, su visu tuo, kuo čia gyvenam, kokios tautos bebūtume – lietuviai, karaimai ar lenkai. Lietuvoje mes tikrai nepripratę prie tokių dalykų, nes tautiniai rūbai, tam tikri tradiciniai karaimų muzikiniai elementai, tekstai, frazės retai tokiam gražiam mišiny pasirodo.
Aišku turime labai gražią progą, tuos 625-erius metus, kuriuos šiemet švenčiam nuo bendruomenės įsikūrimo Lietuvoje pradžios. Todėl proga tikrai garbinga, ir aš džiaugiuosi, kad ansamblis ėmėsi gražaus, nepaprastai išraiškingo iššūkio. Malonumas ausiai ir akims, sukurta tikrų profesionalų“, – pasakojo Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė, muzikologė dr. Karina Firkavičiūtė.
Trakai premjerai pasirinkti neatsitiktinai – jie tapę karaimų Meka, o šiomis dienomis kaip tik buvo surengtas tarptautinis karaimų bendruomenės suvažiavimas. Lietuvoje karaimai – sparčiai nykstanti tauta, todėl kūrėjai tikėjosi, kad „Sakmė apie dovanotą širdį” ateities kartoms išliks kaip muzikinis paminklas, įamžinantis bendrą istoriją.
Dalis gyvų karaimų palikuonių taip pat buvo įamžinti muzikinio spektaklio vyksme.
Spektaklis buvo dvikalbis – lietuvių ir karaimų kalba, o su tekstų vertimais žiūrovai galėjo susipažinti skaitmeninėse renginio programėlėse. Iš karaimų į lietuvių kalbą buvo išverstos Simono Firkovičiaus, Saliamono Trakiečio ir Simono Kobeckio eilės.
Sužavėjo drąsa eksperimentuoti
Režisierius D. Abaris pripažinimą pelnęs už operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą sutiko režisuoti naują projektą – „Sakmę apie dovanotą širdį“, su eksperimentų nebijančiu, nauja kryptimi žengiančiu ansambliu „Lietuva“.
„Pripažinkime, kad visa mūsų karta ir visa šalis turi istorinį šleifą, ir visi mes bandome jo atsikratyti. Kas ką bekalbėtų apie ansamblį „Lietuva“, pirmiausia tai profesionalių atlikėjų kolektyvas. Ir svarbiausia jaunų žmonių, kurių didžioji dalis gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje.
Visa kita tik repertuaro, kūrėjų ir išraiškos priemonių parinkimo klausimas. Tikriausiai visi pastebime, kaip paskutiniu metu keičiasi „Lietuva“, ateina jauni talentingi žmonės ne tik atlikti vaidmenų – jie imasi lyderystės tiek kūrybiniame, tiek organizaciniame procese. Man labai patinka, kad „Lietuva“ nebijo eksperimentuoti ir pasirenka ne pačius lengviausius kelius. Man patinka kartu eksperimentuoti, todėl aš čia.“
Režisierius dar prieš premjerą atskleidė, kad šiame pastatyme kiek netradiciškai susipina garsas, vaizdas, judesys ir scenografiniai simboliai. Pagrindiniai personažai, solistai, choras ir instrumentalistai epizodiškai atsidurdavo videografinėje erdvėje. Didžiausias veiksmas scenoje atiteko „Lietuvos“ šokių grupei, kuri muzikinės dramos siužetą atskleidė pasitelkdama šiuolaikinį šokį.
Muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ kompozitoriai – Linas Rimša ir Gintautas Venislovas. Scenarijų pagal istorinius faktus ir sakmės libretą parašė plačiai žinomas autorius Alvydas Šlepikas. Istorijos pasakojimą choreografiniais paveikslais kūrė Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė.
Originalios ir vizualios scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė. Išskirtinius spektaklio kostiumus stilizavo dizainerė Sandra Straukaitė.
Jausmingų vizualizacijų kūrėjai – Martynas Norvaišas, Paulius Gasiūnas, Laura Aliukonytė, Vaclovas Nevčesauskas ir Lukas Miceika. Spektaklį užpildančių šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis. Vyr. dirigentas – Egidijus Kaveckas, spektaklio garso režisierius – Tomas Ždanavičius, studijos garso režisierius – Vytautas Bedalis, kompozitoriaus asistentas – Rytas Svilainis.
Po didžiosios premjeros Trakų salos pilies kieme spektakliai toliau bus rodomi rugsėjo 15 d. Marijampolėje, rugsėjo 21 d. Alytuje, rugsėjo 23 d. Klaipėdoje, spalio 5 d. Panevėžyje, spalio 13 d. Vilniuje ir spalio 21 d. Kaune.
Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija. Projekto palaikytojai – Trakų rajono savivaldybė ir Trakų istorijos muziejus.
