Komerciniams bankams nuo rugpjūčio pradžios keliant paslaugų įkainius, opoziciniai socialdemokratai Lietuvos banką ir Vyriausybę ragina aktyviai ginti vartotojų teises. Apie susiklosčiusią padėtį socialdemokratai artimiausiu metu kalbėsis su Lietuvos banko vadovu Gediminu Šimkumi.
Pasak Seimo narės Rasos Budbergytės, socialdemokratai su G. Šimkumi aptars galimybes peržiūrėti ir iš esmės keisti Mokėjimų įstatymą – jame gali būti įtvirtinti papildomi saugikliai, apsaugantys vartotojus nuo nepagrįsto tarifų didinimo.
„Lietuvos bankas nesugebėjo numatyti rekordinės infliacijos. O dabar, tik stebėdamas, kas vyksta, tarsi pateisina komercinių bankų godumą ir drastiškai išaugusius įkainius. Lietuvos bankas neslepia, kad jam, kaip priežiūros institucijai, terūpi bankų likvidumas, taigi ir pelningumas. Tačiau Lietuvos bankas vykdo kredito įstaigų kontrolės funkciją. Jei jam visai nerūpi kita pusė – vartotojai, tai kam ji turi rūpėti?“ – klausia R. Budbergytė.
Ji primena, kad dauguma Lietuvos komercinių bankų paskelbė, kad netrukus brangins kasdienes paslaugas – nuo rugpjūčio brangs sąskaitų tvarkymas, kodų generatorių išdavimas, kredito pervedimas, kortelių atsiuntimas, taip pat standartinis paslaugų krepšelis senjorams nuo 65 metų.
Įtaria, kad didieji bankai gali tarpusavyje tartis
„Tokio kainų šoko kaip šiandien Lietuva neregėjo kone nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų (prisiminkime 1996-uosius). Tuo tarpu bankų pelnai auga kaip ant mielių: pernai – 329 mln. eurų, šiemet – jau 100 mln. eurų. Bankų turtas per metus išaugo 5,1 mlrd. eurų“, – primena R. Budbergytė.
Tuo metu Lietuvos gyventojų skolos, parlamentarės žiniomis, išaugo kone 12 mln. eurų – daugiausia žmonės skolingi būtent bankams ir kredito unijoms.
R. Budbergytė pažymi kad nei Lietuvos bankas, nei Konkurencijos taryba lig šiol „nesivargina kelti klausimų dėl galimų kartelinių susitarimų bankų sektoriuje, kainoms sutartinai kylant“.
„Koncentracija Lietuvos bankų sektoriuje milžiniška: didieji bankai vis dar užima 90 proc. visos rinkos. Tokia rinka – puiki dirva visokiems susitarimams“, – neabejoja parlamentarė.
R. Budbergytės neįtikina Lietuvos banko argumentas, esą paslaugos brangsta dėl to, kad bankai išleidžia daugiau pinigų apsisaugoti nuo Rusijos kibernetinių atakų.
„Lietuvos bankas nesuklydo prognozuodamas, kad karas nepaveiks mūsų bankų. Kaip matome, jų pelnai ne tik nemažėja, bet ir smarkiai didėja. Tačiau bankininkai toliau neriasi iš kailio galvodami, ką čia dar apmokestinus. Gal įves pinigų leidimo mokestį?“ – ironizuoja R. Budbertytė.
R. Budbergytė siūlo apsvarstyti galimybę padidinti Lietuvos banko patvirtintame pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelyje nustatytą 550 eurų sumą, kurią galima išsigryninti be mokesčių, taip pat į krepšelį įtraukti daugiau gyventojų dažnai naudojamų paslaugų.
„Kodėl 550? Pajamas „graužia“ infliacija. Jei reikia grynųjų – moki mokestį bankui. Žmonės tarsi baudžiami už tai, kad nori panaudoti savo pinigus, ir verčiami laikyti pinigus banko sąskaitoje. Tokie apribojimai labai naudingi bankams“, – paaiškina Seimo narė.
