Lietuvos bankas nekeičia pavasario šalies ūkio augimo prognozės ir teigia, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,6 procento. Kitų metų ūkio augimo prognozė sumažinta nuo 3,4 iki 3,3 procento.
„Matydami teigiamas tendencijas, prognozuojame, kad šalies ūkis nemenkai augs ir šiemet, ir kitąmet – atitinkamai 2,6 ir 3,3 proc. Šiemet tai bus sparčiausias ūkio augimas Baltijos šalyse“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Latvijos centrinis bankas prognozuoja, kad Latvijos ekonomika šiemet augs 2 proc. Estijos centrinis bankas paskelbė dar mažesnę prognozę: Estijos BVP šiemet augs 1,8 proc.
Be eksporto, Lietuvos ūkio augimą į priekį stumia ir vidaus paklausa. Ją skatina didėjantys atlyginimai. Pastaruosius 3 metus darbo užmokestis padidėdavo apie 5 proc., o šiemet dėl nedarbo lygio mažėjimo ir didėjančios minimalios mėnesinės algos augimas turėtų dar paspartėti – iki 5,7 proc. Darbuotojų pozicijas derantis dėl atlyginimų stiprina ir laisvų darbo vietų gausėjimas: šiuo metu jų yra 16,3 tūkst. (prieš metus buvo 13,1 tūkst.).
Didesnį vartojimą skatina ir mažėjantis nedarbas: šių metų pirmąjį ketvirtį užimtųjų skaičius Lietuvoje per metus padidėjo 2,5 proc., o nedarbo lygis nukrito iki 8,3 proc. Lietuvos banko ekonomistai skaičiuoja, kad gyventojų vartojimo išlaidos šiemet turėtų augti apie 4,3 proc.
Tebesančios mažos palūkanų normos Lietuvos ekonomiką veikia keliais aspektais. Visų pirma, tai skatina būsto rinką. Antra, namų ūkiai gausiau skolinasi vartojimo reikmėms ir sutaupo mokėdami palūkanas. 2015 m. antrąjį pusmetį maždaug šeštadalis vartojimo augimo finansuota gausesniu finansiniu srautu iš finansų įstaigų.
Šių metų infliacijos prognozę Lietuvos bankas didina 0,4 proc. punkto – iki 0,9 proc. Tokį pokytį lėmė labiau, nei tikėtasi, brangusi nafta. Maistas taip pat pabrango, tačiau labiausiai kilo daržovių ir vaisių kainos, kurios visuomet itin daug svyruoja.
Pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjęs ir šiemet dar neįsibėgės. Tačiau jau kurį laiką padėtis gerėja euro zonoje, į ją eksportuojama apie 42 proc. lietuviškos kilmės prekių. Numatoma, kad šiemet euro zonos ekonomika augs 1,6 proc.
Rusija ir toliau patiria recesiją, tačiau šiemet padėtis blogėja ne taip sparčiai (per šių metų pirmąjį ketvirtį BVP susitraukė 1,2 %, pernai nuosmukis buvo 3,7 %). Pernai didelių nuostolių dėl situacijos Rusijoje patyręs transporto sektorius nemažą dalį veiklos perorientavo iš Rytų į Vakarus, pervežimų apimtis praėjusių metų pabaigoje per metus padidėjo 13 proc.
