Ši ministerija atsakinga už „galimybių paso“ koordinavimo, organizavimo ir įgyvendinimo procesą.
„Turime žinoti, kiek iš viso valstybei kainavo ar kainuos „galimybių paso“ priemonės kūrimas, plėtojimas, diegimas, administravimas ir priežiūra, įskaitant parengiamuosius darbus.
Tai, kas buvo padaryta, suskirstė žmones į turinčius galimybes ir ne, daliai žmonių tai tapo kliūtimi gauti viešąsias paslaugas. Ir ligi šiol neaišku, kiek visa tai kainavo, kaip užtikrinamas asmens duomenų saugumas. Manau, šis sumanymas buvo A. Armonaitės užgaida“, – teigia R. Budbergytė.
Ji primena, kad visuomenės apklausos rodo, kad „galimybių pasu“ pasinaudojo apie dešimtadalis gyventojų.
Iš A. Armonaitės laukiama ir prognozės, kiek dar išlaidų valstybė patirs, kad įvykdytų su „galimybių pasu“ susijusius finansinius įsipareigojimus (įskaitant sutartis su privačiais asmenims), taip pat, kiek valstybei kainuos jau dabar numatomo „galimybių paso“ atsisakymo (nebetaikymo) darbai.
Socialdemokratai taip pat nori žinoti, kiek žmonių turėjo teisę gauti „galimybių pasą“ ir kiek faktiškai jį „išsiėmė“, pagaliau – kiek žmonių „galimybių pasą“ ne tik faktiškai gavo, bet ir jį realiai panaudojo: kiek intensyviai, kokiose srityse, kokioms veikloms, kokia apimtimi.
„Prašau pateikti visą turimą „galimybių paso“ naudojimo praktikoje statistiką. Laikas visiems sužinoti, ar buvo sukurta ir taikoma kokia nors „galimybių paso“ faktinio panaudojimo stebėjimo sistema“, – nurodo R. Budbergytė.
Socialdemokratė taip pat prašo atsakyti, kodėl tuo metu, kai Europos Sąjungos (ES) institucijos jau kūrė analogišką, bet daug platesnės apimties priemonę, galiojančią ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES, Lietuva taip skubiai ėmėsi šio projekto.
„Ar „galimybių pasas“ suteikia kokių nors teisių, galimybių ar kitokių pranašumų, kurių nesuteikia ES skaitmeninis COVID sertifikatas? Ar Lietuvoje išduodamas „galimybių pasas“ yra pripažįstamas kuriose nors kitose valstybėse?“ – klausia R. Budbergytė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į teisinį aspektą: ES skaitmeninis COVID sertifikatas įtvirtintas ES reglamentu – tai prilygsta įstatymui, tuo metu Lietuvoje „galimybių pasas“ įvestas tik remiantis Vyriausybės nutarimu.
„Kadangi „galimybių pasu“ Lietuvos žmonės faktiškai suskirstyti į „turinčius“ ir „neturinčius“ galimybių, prašau atsakyti, kodėl ministerija nesiekė šios priemonės sureguliuoti įstatymu – kodėl žmogaus teisių ir laisvių ribojimas bei diskriminacinis piliečių suskirstymas buvo įgyvendintas be įstatymo, o tik Vyriausybės nutarimu, nors tai neatitinka Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių imperatyvų“, – klausia Seimo narė socialdemokratė R. Budbergytė.
Anksčiau reikėjo klausti ir užkirsti kelią šiai ypač neaiškiai priemonei. Dabar gi šaukštai po pietų.