Dauguma Lietuvos gyventojų jaučiasi pakankamai gerai žinantys apie finansinį sukčiavimą, naudojamus sukčiavimo metodus bei pagrindines taisykles, kurių būtina laikytis, kad netapti finansinių sukčių auka. „Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 68 proc. šalies gyventojų mano, kad bankai apie tai savo klientus informuoja užtektinai.
Gyventojai įvertina perspėjimus
Medicinos banko inicijuota apklausa atskleidė, kad perspėjimai ir išaiškinimai aplenkia maždaug kas penktą šalies gyventoją, arba 21 proc. apklaustųjų. Dar 8 proc. tvirtos nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
„Keičiasi laikai, kinta technologijos, sukuriami ir nauji būdai išvilioti pinigus. Finansų sektorius skiria daug dėmesio tam, kad klientai būtų kuo geriau finansiškai išprusę, atidžiai vertintų bandymus juos paveikti ir atitinkamai patys sau taptų patikimu barjeru, neprileidžiančiu sukčių prie asmeninių sąskaitų. Tai, kad šalyje tokia didelė dalis vartotojų laiko save pakankamai informuotais, leidžia pozityviai vertinti padėtį“, – sako Medicinos banko Informacijos saugos pareigūnas Michaiasl Solovjovas.
Apklausos metu buvo klausiama, ar bankai pakankamai informuoja savo klientus apie galimus sukčiavimo atvejus ir schemas bei kaip nepasiduoti tokioms aferoms. 29 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad bankai daro tikrai pakankamai. Dar 39 proc. pažymėjo, kad finansų institucijų darbą vertina kaip labiau pakankamą nei nepakankamą.
Pastangas pranešti apie finansines aferas dažniausiai pastebėjo aukštesnį išsilavinimą įgiję respondentai.
„Aukštesnio išsilavinimo gyventojai kur kas dažniau naudojasi ir moderniomis technologijomis, ir platesniu spektru finansinių paslaugų. Tikėtina, kad jų finansinis raštingumas bei kritiškumas yra didesnis, todėl jie informacijos apie finansinį sukčiavimą nepraleidžia pro akis. Juo labiau, kad finansų institucijos savo klientus apie sukčių atakas paprastai įvairiais kanalais perspėja nedelsiant, kai tik aferistai suaktyvėja“, – teigia M. Solovjov.
Be to, anot jo, išties pamokančiomis apgavysčių istorijomis dalinamasi ir socialiniuose tinkluose, o tai turėtų padėti pasiekti daugiau tų žmonių, kurie mėgsta pasakojimus „iš lūpų į lūpas“.
Tai, kad problema egzistuoja, patvirtina ir „Spinter tyrimų“ apklausos duomenys. Anot jų, beveik dešimtadalis, arba 9 proc. Lietuvos gyventojų bankų pastangas informuoti apie finansines aferas laiko tikrai nepakankamomis. Dar 15 proc. yra įsitikinę, kad bankų veiksmai yra labiau nepakankami nei pakankami.
Apklausos patvirtina, kad pakankamai daug Lietuvos gyventojų su finansiniais aferistais yra susidūrę patys arba taip yra nutikę jų artimiesiems, pažįstamiems. Iš kitos pusės, vis naujos sukčiavimo istorijos tik patvirtina, kad sukčių išmonė yra beribė, apgavysčių formos keičiasi ir randama kaip paveikti net atspariais save laikančius žmones.
„Nesvarbu, tai būtų apgaulingas skambutis apsimetus pareigūnu ar apsipirkimas internetu, finansinių machinacijų tikslas yra vienas – pasiekti jūsų sąskaitą ir ją ištuštinti. Nors informacijos apie tai daug skelbia bankai, kitos finansų institucijos, rinką reguliuojantis Lietuvos bankas, jei ji liko neperskaityta, jūs nežinote, kaip konkrečiu atveju elgtis, įsidėmėkite vieną paprastą taisyklę. Savo asmeninių duomenų ir prisijungimų niekam jokiu atveju patikėti, pasakyti ar suvesti negalima. Jei nepasiduosite įkalbinėjimams, gąsdinimams ar skubinimams, sukčiai neturės jokių šansų“, – tvirtina M. Solovjov.
„Spinter tyrimai“ 1008 Lietuvos gyventojus apklausė šiemet balandžio 20-28 dienomis. Apklausos respondentų amžius svyravo nuo 18 iki 75 metų.
