Lietuvoje toliau nuosekliai plečiamas „Natura 2000“ teritorijų tinklas.
Aplinkos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtinta 15 naujų šiam tinklui priskiriamų vietovių, skirtų saugoti įvairių buveinių tipų miškams, pievoms, ežerams ir pelkėms.
Viena iš jų yra į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos šikšnosparnių rūšies buveinė.
Lietuva prisideda prie Europos Sąjungos ekologinio tinklo „Natura 2000” tolesnio kūrimo.
Vien tik per šiuos metus šis pasaulyje didžiausias ekologinis tinklas papildytas 31 nauja lietuviška teritorija, jo bendras plotas Lietuvoje padidėjo daugiau nei 22 tūkst. ha.
Aplinkos ministerija ir saugomų teritorijų institucijos siekia parinkti biologinės įvairovės prasme pačias turtingiausias vietoves.
Atsižvelgiama ir į tai, kad „Natura 2000“ teritorijų nustatymas ir jų apsauga būtų reali, būsimi apsaugos kaštai būtų ekonomiškai tvarūs.
Naujos vietovės buveinių apsaugai išskirtos Alytaus, Trakų, Kretingos, Lazdijų, Zarasų, Varėnos, Mažeikių, Pasvalio, Pakruojo, Rokiškio, Prienų, Šiaulių, Šilutės, Telšių rajonuose, Druskininkų savivaldybėje. Ypač daug buveinių numatoma saugoti Strėvos apylinkėse.
Jose bus saugomos natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių arba aštrių bendrijomis, vakarų taigos, žolių turtingų eglynų, pelkėtų lapuočių, pelkinių, plačialapių, mišrių, griovų ir šlaitų, aliuvinių miškų, rūšių turtingų smilgynų, šienaujamų mezofitų pievų, skroblynų, tarpinių pelkių ir liūnų, šarmingų žemapelkių buveinės.
Tarp jų ir Einorų miško bunkeris Alytaus rajone, kuriame gyvena Europinio plačiaausio rūšies šikšnosparniai.
Šiais metais „Natura 2000“ tinklui Aplinkos ministerija skiria ypač daug dėmesio.
Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje sukurtas specialus Metodinis-analitinis centras, kuris padeda šalinti sistemines ir metodines šio ekologinio tinklo kūrimo problemas.
2022 m. vertingiausių privačių miškų, esančių „Natura 2000“ ekologiniame tinkle išpirkimui ir apsaugos sutarčių sudarymui numatyta skirti 2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba jau paskelbė kvietimą privačių miškų savininkams, norintiems sudaryti apsaugos sutartis ar parduoti valstybei biologinės įvairovės požiūriu vertingiausius miškus.
Dar 2021 m. kartu su Europos Komisijos žinovais sumanyta techninė konsultacija dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos tikslų formulavimo kokybės pagerinimo.
Konsultacijų metu pristatyta Lietuvos „Natura 2000“ apsaugos specifika ir kartu sutarta dėl detalesnių apsaugos tikslų formato.
Nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. nustatant buveinių apsaugas teritorijas kartu joms patvirtinami ir naujo formato apsaugos tikslai.
Aplinkos ministro įsakymą, kuriuo nustatomos buveinių apsaugai svarbios teritorijos ir apsaugos tikslai, galite rasti čia.
Lietuvoje dabar yra atrinktos 665 „Natura 2000“ teritorijos: 580 svarbios buveinių ir rūšių apsaugai ir 85 paukščių apsaugos saugomos teritorijos.
Jos kartu, įvertinant persidengimą, dengia 1,035 mln. ha, iš jų 118 tūkst. ha jūroje. Buveinių apsaugai svarbios saugomos teritorijos kartu su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis sudaro bendrą „Natura 2000“ tinklą.
„Natura 2000” teritorijos steigiamos vadovaujantis ES Buveinių ir Paukščių direktyvomis, kuriomis siekiama išsaugoti apie 2000 saugomų rūšių ir 230 natūralių buveinių rūšių.
Lietuvoje iš viso aptinkami 54 į Buveinių direktyvą įrašyti natūralių buveinių rūšys ir 101 augalų ir gyvūnų rūšis.
Lietuvoje daugiau nei keturi penktadaliai „Natura 2000“ tinklo teritorijų sutampa su nacionalinėmis saugomomis teritorijomis.
