Lietuva yra viena iš daugiausiai medikų paruošiančių Europos Sąjungos (ES) šalių, pirmaujame ir pagal vienam gyventojui tenkančių medikų skaičių, tačiau neužpildytos medikų darbo vietos – vienas labiausiai sveikatos paslaugų teikimo greitį ir paslaugų kokybę bloginančių veiksnių. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžia, kad Lietuvoje esminė bėda – ne medikų trūkumas, o netolygus jų pasiskirstymas tarp didmiesčių ir rajonų gydymo įstaigų.Pasitelkus kompleksinius sprendimus, teigiami pokyčiai jau prasideda, vis daugiau darbdavių suprantant, kad į darbuotojus būtina investuoti, ir visiems veikiant išvien – universitetams, SAM, gydymo įstaigoms ir medikų bendruomenei.
Pagrindiniai veiksniai, motyvuojantys rinktis darbą regionuose, dažniausiai yra siūlomos palankios socialinės garantijos, darbo vietos pasiūla rezidento kilmės krašte arba kai grįžtama dirbti į gydymo įstaigą, kurioje sėkmingai buvo atlikta rezidentūros praktika ir svarbiausia – tinkama įstaigos valdysena bei organizacinė kultūra.
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas šiuo laikotarpiu pirmiausia tikisi besikeičiančio sveikatos priežiūros įstaigų vadovų požiūrio.
„Kai kurie vadovai vis dar įsivaizduoja, kad jiems autobusais atvešime gydytojų ir slaugytojų, bet tie laikai jau baigėsi. Dabar įstaiga turi įdėti kur kas daugiau pastangų, kad pritrauktų, išlaikytų ir kurtų gerą mikroklimatą medikams. Atėjo laikas, kai svarbu viskas: ir orus darbo užmokestis, ir geras darbdavio įvaizdis bei įstaigos vertybės, ir kuriamas palankus darbo klimatas“, – sako A. Pečkauskas.
Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad medikų pasirinkimą, kur dirbti, lemia ne tik finansiniai motyvai ar karjeros perspektyvos didelėje ligoninėje. Itin svarbūs kiti du veiksniai. Pirma, jeigu medikas yra kilęs iš regiono, yra didesnė tikimybė, kad jis grįš dirbti į gimtąjį miestą.
Dėl to labai svarbus aukštųjų mokyklų, savivaldybių bei pačių gydymo įstaigų vaidmuo šiuos žmones identifikuoti dar jų studijų metu, užmegzti ryšį ir iš anksto pradėti kalbėti apie ateities darbo perspektyvas.
Antra, pastebėta, kad specialistas (gydytojas ar slaugytojas) rinksis regiono gydymo įstaigą, jei studijų ar rezidentūros metu joje praleido daugiau laiko. Šiuo tikslu SAM siekia decentralizuoti rezidentūrą, t. y. kad kuo daugiau regiono gydymo įstaigų taptų rezidentūros bazėmis ir turėtų teisę kviesti rezidentus atlikti praktiką.
Anot A. Pečkausko, didelė gydytojų rezidentų koncentracija vien didžiosiose šalies rezidentūros bazėse lemia prastesnius praktinius įgūdžius, nors rajonų gydymo įstaigos taip pat yra pajėgios užtikrinti būsimų medikų rengimą, juolab sveikatos priežiūros tinklo reformos kontekste dienos paslaugų potencialas rajonuose artimiausiu metu tik didės.
„Matome poreikį sudaryti kuo daugiau galimybių pažinti įvairesnių gydymo įstaigų darbą. Ne visi būsimieji medikai nori tapti mikrochirurgais, bet jeigu nėra matę regiono ligoninės galimybių, ten nepadirbę ir nesužinos. Jau studijų metu rajonų ligoninės turi daug potencialo, nes ten kasdien atliekama daug rutininių operacijų, kai didmiesčiuose pasitaiko daugiau nekasdienių, sudėtingų. Tad kiekvienam rezidentui reikalinga ir viena, ir kita patirtis“, – įsitikinęs viceministras.
SAM siūlo kompleksinius sprendimus, kurie kartu sudaro palankesnes sąlygas jauniesiems medikams rinktis darbą regionuose. Vienas jų – informacijos mainai tarp universitetų ir potencialių darbdavių apie studijuojančiuosius. Būtų puiku, jei universitetai turėtų karjeros centrus, kurie būtų tarpininkai tarp darbdavių ir studentų. Kitas – ES struktūriniais fondais finansuojamas projektas.
Jis įgalina sveikatos priežiūros įstaigą ir / ar savivaldybę pasirašyti sutartį su gydytoju rezidentu. Šia sutartimi sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja apmokėti gydytojo rezidento rezidentūros kainą, o gydytojas rezidentas įsipareigoja po rezidentūros išdirbti sutartą laiką įstaigoje.
Taip pat, atsižvelgiant į laikmečio aktualijas ir siekiant pagerinti studijų kokybę, bus atnaujintos studijų programos, padėsiančios įgyti komandinio darbo, vadybos metodų taikymo, lyderystės, organizacinės elgsenos, psichologijos ir kitų efektyvaus darbo organizavimo žinių.
Kad įvairios Lietuvos ligoninės būtų geriau pasirengusios priimti jaunosios kartos specialistus, Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva antrus metus tęsiamas supervizijų projektas. Jo tikslas – pagerinti vadovaujamas pareigas užimančių darbuotojų grandies profesines ir asmenines kompetencijas, spręsti sudėtingus atvejus dalijantis gerąja patirtimi, bendradarbiaujant tarpusavyje.
Diegiamos pakopinės kompetencijos, kuomet jaunasis gydytojas, įgijęs tam tikras kompetencijas, gauna teisę jas savarankiškai pritaikyti praktikoje.
Be to, sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonėms numatoma skirti finansavimą iš 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos. Finansavimą planuojama skirti tokioms priemonėms, kaip minėtas studijų kainos apmokėjimas, sveikatos priežiūros specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo modelio (asmens sveikatos priežiūros įstaigos lygiu) sukūrimas ir įdiegimas bei kitos numatytos priemonės.
Bus siekiama, kad ne mažiau kaip 30 proc. baigusiųjų rezidentūros studijas rinktųsi darbo vietą ne didžiųjų miestų gydymo įstaigose, įgalinant finansines ir socialines bei kitas skatinamąsias priemones. Bendra numatomų investicijų suma siekia 14 mln. eurų.
