Seimas priėmė naujos redakcijos Bausmių vykdymo kodeksą ir lydimuosius teisės aktus, kuriais sudaromos teisinės prielaidos įgyvendinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimų departamento mokymo centro sujungimo į vieną juridinį asmenį procesą.
„Atsiranda Lietuvos kalėjimų tarnyba ir atskirai Probacijos tarnyba, kiti padaliniai ir atskiros įstaigos nebebus savarankiški biudžeto asignavimų valdytojai, bus vienas – Kalėjimų tarnyba ir jos padaliniai. Anksčiau dominuodavo įkalinimas, o ne darbas su nuteistaisiais ir jų paruošimas grįžimui į gyvenimą.
Dabar, atskyrus Probacijos tarnybą, yra viltis, kad daugiau darbo bus skiriama ne tik įkalinimui, izoliavimui, bet ir galimybei žmonėms grįžti – pusiaukelės namai ar kitokios galimybės – kad ne vėl nusikalstų, o pabandytų grįžę susirasti būstą, darbą, kabintis į gyvenimą“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Pristatydama siūlomas permainas teisingumo ministrė Evelina Dobrovlska (Ewelina Dorbowolska) atkreipė dėmesį, kad naujas Bausmių vykdymo kodeksas yra gerokai trumpesnis: „Šiandien turime tokį absurdą, kad kodeksą turime reglamentuotą nuo plaukų džiovintuvų, barzdaskučių ir kitų dalykų.
Jis yra ypač nelankstus, nesudaro prielaidų reaguoti į Seimo kontrolierių pažymas, rekomendacijas, taip pat neatspindi naujausių tendencijų ir europinio reglamentavimo, tarptautinių organizacijų, periodiškai atvažiuojančių į Lietuvą tikrinti galimų pažeidimų.“
Siekiant išspręsti nurodytas problemas, atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemoje ir kitose vidaus reikalų sistemos statutinėse įstaigose sukauptą gerąją praktiką, priimtais teisės aktais:
įtvirtintas bausmių vykdymo sistemos centralizavimas, kuris leis sumažinti ne tik juridinių asmenų, dalyvaujančių laisvės atėmimo bausmių vykdyme, skaičių, bet ir optimizuoti žmonių, finansų ir turto resursų naudojimą, sustiprinti vidaus ir finansų kontrolę, užtikrinti efektyvesnį vidaus administravimą, vieningą praktiką bausmių vykdymo sistemoje. Sudarytos teisinės prielaidos laisvės atėmimo bausmių vykdymo įstaigas (Kalėjimų departamentą, jam pavaldžias laisvės atėmimo vietų įstaigas, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, Mokymo centrą) sujungti į vieną juridinį asmenį – Lietuvos kalėjimų tarnybą;
įtvirtintos naujos, nuteistuosius keisti elgesį motyvuojančios priemonės, sudarant galimybę mažinti jų izoliacijos nuo visuomenės laipsnį, suteikiant daugiau bendravimo su artimaisiais ir kitais asmenimis galimybių ir kt.;
užtikrinama tvari dinaminio saugumo segmento plėtra bausmių vykdymo sistemoje, eliminuojat teisinio reguliavimo trūkumus ir aiškiai apibrėžiant šio segmento paskirtį;
įtvirtinta daugiau priemonių, padėsiančių motyvuoti nuteistuosius teigiamiems pokyčiams.
„Ši pertvarka įgalins kompleksiškai pertvarkyti visos būsimos vykdomos sistemos valdymą, racionaliau paskirstyti turimus išteklius, taip pat ženkliai padidinti personalo, tiesiogiai dirbančio su nuteistaisiais, skaičių“, – pristatydama projektus sakė teisingumo ministrė E. Dobrovolska
Pasak jos, keičiamame kodekse, nuteistųjų resocializacijos procesas tampa esminiu ir pagrindiniu tikslu. Resocializaciją Lietuvoje vykdo apie 250 darbuotojų, tačiau jų reikia kur kas daugiau:
„Šiandien vienas socializacijos darbuotojas savo darbą vykdo kai kuriose įstaigose su 30 įkalintų asmenų, kai kuriose – su 100. Mes negalime užtikrinti, kad resocializacijos procesas visose įkalinimo įstaigose vyktų vienodai. Nuo to, beje, tiesiogiai priklauso įkalintų asmenų šansai būti lygtinai paleistiems, persikelti į pusiaukelės namus.“
Priimtais teisės aktais sprendžiamos ir kitos aktualios problemos. Viena jų, teisingumo ministrės teigimu, kalinių negrįžimas: „Kartais nuteistieji, kuriems yra skiriamas laisvės atėmimas iki vienerių metų, negrįžta į atvirąją koloniją.
Siekiant sudaryti sudarytos prielaidas nuteistiesiems gerinti savo elgesį, turėti motyvacijos keistis, nuo 6 iki 3 mėnesių trumpinama drausminė nuobauda.“ Nauju reglamentavimu taip pat yra sudaromos prielaidos greičiau, efektyviau į tai reaguoti.
Didelis dėmesys skiriamas ir nuteistųjų užimtumui. „Užimtumas yra viena iš sąlygų, kad nuteistieji galėtų būti charakterizuojami teigiamai. Šiandien būtent šiuo kodeksu yra sudaromos prielaidos, kad ir individuali veikla, darbas su nevyriausybiniu sektoriumi būtų įtrauktas ir prilygintas užimtumui. Na, ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais“, – sakė E. Dobrovolska.
