Nuo balandžio 28 d. iki birželio 9 d., ketvirtadieniais, Lietuvos kinematografininkų sąjunga kviečia į kinematografininkų sąjungos kino salę, kurioje, Seimui šiuos metus paskelbus Romo Kalantos metais, vyks kino peržiūrų ciklą „Ilgas kelias į laisvę“.
Programoje bus pristatomi įsimintiniausi lietuviški filmai, gvildenantys laisvės ir pasipriešinimo temas.
Dalis ciklo filmų bus rodoma ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kiekvieną seansą lydės diskusijos su filmų autoriais, jas moderuos profesionalūs kino kritikai.
Balandžio 28 dieną programą „Ilgas kelias į laisvę“ kinematografininkų sąjungos salėje atvers režisierius Donatas Ulvydas su istorine drama „Emilija iš Laisvės alėjos“.
„Emilija iš Laisvės alėjos“:
Filmo veiksmas susijęs su neramumais, vykusiais Kaune 1972 m. po Romo Kalantos susideginimo – į juos atsitiktinai įsivelia pagrindinė filmo veikėja Emilija, gavusi paskyrimą į Kauno dramos teatrą.
Ši kino juosta 2017 metais buvo nominuota net devyniose „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų kategorijose.
Gegužės mėnesį ciklą pratęs 2019 metų dokumentinis filmas „Lituanie, mano laisve“, kuriame atskleidžiama lietuvių delegacijos Paryžiuje avantiūra – darbo 1919-ųjų Paryžiaus taikos konferencijoje aplinkybės.
Filmas pateikia žiūrovams šiuolaikinę interpretaciją įvykio, apie kurį ir šiandien mažai kas žino. Seanse gegužės 5 d. dalyvaus ir diskusijai kvies režisierė Martina Jablonskytė.
Gegužės 12 d. bus rodomas legendinis 1991 metų filmas „Vaikai iš Amerikos viešbučio“.
„Vaikai iš Amerikos viešbučio“:
Tai filmas apie lietuvių „hipių“ kartą, apie metą, kai susidegino Romas Kalanta, kai prasidėjo menininkų emigracija, kai suaktyvėjo slaptųjų tarnybų veikla.
Šio filmo peržiūra, o kartu ir ciklo uždarymas, vyks birželio 16 dieną. Po seanso vyks diskusija su filmo režisieriumi Raimondu Banioniu.
Dokumentinis Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, kurį gegužės 12 d. pristatys prodiuserė Dagnė Vildžiunaitė.
Tai istorija apie pokštą, įvykusį devintojo dešimtmečio viduryje, kai Lietuvoje dar nebuvo jokių atgimimo ženklų, o naujametinio Kauno jaunųjų architektų karnavalo metu juokais susikūrė roko grupė „Antis“.
Režisierius Linas Mikuta pristatys dokumentinį filmą „Zikaras. Laisvės paminklo kūrėjas“.
J. Zikaro gyvenimo istorija – tai galimybė nūdienos Lietuvos žmonėms naujai pažvelgti į savo santykį su valstybe, pabandyti iš naujo suvokti ryšį su žeme, kurią vadiname Tėvyne.
Filmo seansui ir diskusijai žiūrovai kviečiami Gegužės 19 dieną.
Gegužės mėnesio seansus vainikuos dokumentinis filmas „Laiku suspėjome pasikalbėti“. Tai istorija apie režisierių Raimondą Vabalą, kurio gausioje biografijoje yra ir filmas „Skrydis per Atlantą“ – juosta, prikėlusi tautą laisvei.
Režisierius pateikia filosofišką savo požiūrį laisvės ieškojimo, kūrybos laisvės temomis. Po seanso mintimis pasidalins ir šio filmo režisierė Agnė Marcinkevičiutė.
Birželį peržiūrų ciklas tęsis su dar vienu dokumentiniu filmu – Vytauto V. Landsbergio „Vanago portretas“. Filmas pasakoja apie Adolfą Ramanauską-Vanagą, vieną garsiausių Lietuvos pokario partizanų vadų.
„Vanago portretas“:
Juostoje bandoma atkurti šio laisvės kovotojo pasaulėjautą, siekiama atskleisti jo dvasios stiprybę ir subtilius asmenybės niuansus, remiantis paties Vanago dienoraščiais ir jo artimųjų atsiminimais.
Birželio 9 dieną režisierė Ramunė Rakauskaitė pristatys dokumentinį filmą „Kelionės namo“. Tai nuotaikinga, niekad kine nepasakota istorija apie pirmąsias Amerikos lietuvių akistatas su okupuota tėvyne.
Ši grįžimo namo istorija atskleidžia praėjusios epochos dvasią, dviejų civilizacijų sandūrą, spalvingus veikėjus ir jų netikėtas patirtis.
Visi kino peržiūrų ciklo „Ilgas kelias į laisvę“ renginiai yra nemokami. Juos iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija.
Rengia – Lietuvos kinematografininkų sąjunga bendradarbiaujant su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.
Naujienas sekite Kinematografininkų sąjungos Facebook paskyroje ir www.kinosajunga.lt. bei Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Facebook paskyroje ir puslapyje www.lnb.lt
Jeigu tikrai lietuviškomis, tai ne “filmais”, o FILMOMIS, nes okupantai ir kolaborantai, pavergę ir sukomunistinę Lietuvą, pakeitė šio lietuviško žodžio giminę, pritaikydami ir prisitaikydami prie “Didžiojo Brolio” kalbos. Laikas ir Nepriklausomos Lietuvos žodžio FILMA restitucijai.