Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas tęsis, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus lėtesnis nei projektuota praėjusių metų pabaigoje ir sieks 1,6 proc. Vidutinė metinė infliacija 2022 metais sudarys 9,8 proc. ir bus didesnė, nei projektuota iki Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.
Numatoma, kad šiemet darbo užmokesčio augimas išliks ženklus ir sieks 8,8 proc., o nedarbo lygis bus artimas 2021 metų.
„Šiandien pasaulio ekonomika patiria beprecedentį šoką dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą. Tai koreguoja ir Lietuvos ekonominės raidos perspektyvas – prognozuojame, kad ūkio augimas šiemet bus lėtesnis nei manyta gruodį, tačiau turėtų išlikti teigiamas ir siekti 1,6 proc.
Karo akivaizdoje išaugusios energijos, maisto ir kitų prekių kainos šiemet stiprins infliacinį spaudimą. Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu – situacijai stabilizavusis – ekonomika grįš į spartaus augimo kelią, o kainų augimas lėtės“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, jog šiemet Lietuvos BVP augs 1,6 proc. 2023 metais, ypatingai didelio neapibrėžtumo sąlygomis, Lietuvos ekonomika augs 2,5 proc., o 2024–2025 metais – po 3 proc. per metus.
Šiemet atlyginimų augimas išliks spartus ir sieks 8,8 proc. Darbo užmokesčio (DU) augimą Lietuvoje skatins: Vyriausybės priimti sprendimai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų – mokytojų, medikų, pareigūnų ir kt. – atlyginimų didinimo, padidintas pareiginės algos bazinis dydis valstybės tarnautojams ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, reikšmingai (13,7 proc. iki 730 eurų) padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) bei stipri kvalifikuotų darbuotojų paklausa ir trūkumas, su kuriuo susiduria tiek privatusis, tiek viešasis sektorius.
Scenarijuje numatoma, jog Rusijos karo padariniai trumpuoju laikotarpiu turės poveikį darbo rinkos rodikliams. Šiemet užimtų gyventojų skaičius sumažės 0,2 proc., o nedarbo lygis, tikėtina, bus artimas 2021 metų lygiui, ir sieks 7,3 proc.
Pablogėjusi geopolitinė padėtis trumpuoju laikotarpiu gali neigiamai paveikti darbuotojų paklausą transporto ir kituose eksportuojančiuose sektoriuose. Tačiau į vidaus rinką orientuotose veiklose darbo jėgos paklausa turėtų išlikti stipri, todėl ženklaus nedarbo padidėjimo nesitikima.
Didelis neapibrėžtumas ir išaugęs infliacinis spaudimas ribos namų ūkių vartojimo išlaidų augimą – projektuojama, kad šiemet vartojimas augs 2,1 proc., o vidutiniu laikotarpiu, tikintis kainų poveikio nuslopimo, augimas galėtų siekti 3,4 proc.
Išaugęs neapibrėžtumas, sutrikusios tiekimo grandinės bei pakilusios žaliavų kainos neigiamai veiks investicijas, kurių augimas šiemet bus lėtesnis ir sieks 2,7 proc. Vidutiniu laikotarpiu tikėtinas investicijų augimo spartėjimas ir augimas galėtų siekti 4,8 proc. per metus.
Įvertinus vartotojų kainų raidos tendencijas ir technines prielaidas dėl naftos kainų raidos, numatoma, jog 2022 metais vidutinė metinė infliacija šalyje sudarys 9,8 proc. Pagrindiniu infliacijos veiksniu išliks pakilusios importuojamų energijos žaliavų kainos, kurioms reikšmingą didinantį poveikį turės karas Ukrainoje. Kiek mažesnį, bet reikšmingą poveikį infliacijai turės tebekylančios maisto, paslaugų, pramoninių ne energijos prekių kainos.
Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais – darant prielaidą dėl energijos ir maisto produktų kainų stabilizavimosi, tikimasi, jog infliacijos tempas lėtės. 2023 metais infliacijos tempas šalyje galėtų siekti 3 proc., o 2024–2025 metais turėtų priartėti prie 2 proc. Visą vidutinį laikotarpį infliacijos tempas projektuojamas didelio neapibrėžtumo sąlygomis.
Geopolitinė krizė Europoje bei ES, JAV ir kitų pasaulio valstybių įvedamos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai dėl karinės invazijos į Ukrainą, neigiamai atsilieps Lietuvos užsienio prekybai.
Numatoma, jog šiemet prekių ir paslaugų eksportas sumažės 6,0 proc., o 2023 metais galėtų augti apie 3,3 proc. Iššūkiai, tokie kaip trūkinėjančios logistikos grandinės, augančios žaliavų kainos bei dėl didelio neapibrėžtumo ir sankcijų poveikio mažesnė užsienio paklausa, bus pagrindiniai, su kuriais susidurs Lietuvos eksportuotojai.
Ekonominės raidos scenarijus parengtas ypač didelio neapibrėžtumo sąlygomis, vykstant geopolitinei krizei dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.
Egzistuoja reikšmingos neigiamos rizikos, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai galėtų keistis. Taip pat egzistuoja ir teigiamų rizikų, dėl kurių ekonominė raida gali būti palankesnė nei numatyta šiame scenarijuje.
