Sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sukvietė už ekonominę diplomatiją, ekonomikos ir finansų politiką atsakingus Ministrų kabineto narius, Seimo komitetų vadovus, taip pat parlamentinių partijų atstovus, Lietuvos banko, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovus ir verslo atstovus į susitikimą, kuriame buvo sprendžiama, kaip padidinti Lietuvos ekonomikos atsparumą neeilinių iššūkių aplinkoje.
Rizika Lietuvos verslo konkurencingumui ir sparčiam šalies ekonomikos augimui išaugo Kinijai pradėjus Lietuvai taikyti nepaskelbtas sankcijas. Šalies vadovas pabrėžė, kad susidariusi įtempta situacija dėl nepaskelbtų Kinijos sankcijų yra netoleruotina ir reikalauja sutartų, greitų sprendimų.
„Lietuvos užsienio politika privalo būti vieninga, paremta konsensusu, o jos tikslas – Lietuvos interesų gynimas, šalies saugumo ir gerovės stiprinimas. Politiniai sprendimai turi būti priimami apgalvojus visas galimas jų pasekmes, koordinuojant juos šalies viduje ir derinant su ES ir NATO partneriais“, – sakė Prezidentas.
Prezidentas pakvietė šalies politikos lyderius ruoštis nacionaliniam susitarimui dėl užsienio politikos kertinių principų.
Susitikimo dalyviai aptarė galimus trumpalaikius ir ilgalaikius veiksmus, dėl kurių sutarus ir kuriuos vieningai įgyvendinant būtų galima sumažinti Lietuvos verslo patiriamą riziką bei nuostolius.
Šalies vadovas ragina artimiausiomis savaitėmis susikoncentruoti į pažeistų Lietuvos verslo interesų gynimą ES lygiu. Visų pirma suderinant finansinės pagalbos schemas verslui su Europos Komisija, patvirtinant Kovos su ekonomine trečiųjų šalių prievarta mechanizmą, suformuojant bylą Pasaulio prekybos organizacijai dėl pažeidimų Lietuvos verslo atžvilgiu.
Prezidentas paragino Užsienio reikalų ministeriją įgyvendinti konkretų situacijos deeskalavimo planą, suderintą su ES partneriais, kurio įgyvendinimas būtinas iki kovo mėnesio, kai yra numatytas ES ir Kinijos viršūnių susitikimas.
Paraleliai Užsienio reikalų ministerija turi užtikrinti diplomatinį dialogą ir techninio lygio bendravimą su Kinijos institucijomis, nuo kurių priklauso Lietuvos verslo prekyba su partneriais Kinijoje.
Prezidentas siūlo keisti atstovybių steigimo proceso tvarką, numatant, kad sprendimai dėl bet kurio statuso bet kurių užsienio atstovybių Lietuvoje turėtų būti priimami nebe Užsienio reikalų ministerijos, o Vyriausybės lygiu, suderinus su Prezidentu.
Šalies vadovas pakvietė susitikimo dalyvius aptarti sprendimus, kurie padėtų Lietuvos verslui ir būtų įgyvendinami nedelsiant. Tarp svarstytinų priemonių Prezidentas pasiūlė nulinio pelno mokesčio tarifą reinvestavimui, Gaivinimo fondo (RRF) paskolų dalies panaudojimą ekonomikos perorientavimui ir skatinimui, taip pat parengti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos balansavimo strategiją.
Pabrėždamas ekonominės diplomatijos svarbą šalies vadovas pasiūlė per kuo trumpesnį laiką reikšmingai padidinti Lietuvos ekonomikos pareigūnų Jungtinėse Amerikos Valstijose skaičių, kurių pastangomis būtų gilinami JAV ir Lietuvos ekonominiai ryšiai.
Susitikime dalyvavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narė Laima Liucija Andrikienė, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas, Lietuvos regionų partijos vadovas Jonas Pinskus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Elijus Čivilis, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius, aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis group“ vienas įkūrėjų Kristijonas Vizbaras, Neaustinių medžiagų fabriko įmonių grupės vadovas Stanislovas Grušas, gamtos mokslų ir genų inžinerijos mokslinių tyrimų bendrovės „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas Bumelis, „Teltonika Iot Group“ direktorius Arvydas Paukštys.
