R. Jakulevičius. Vertybių politika ir Kinija 

Šiuo metu Lietuvos politikoje matome ir kai ką gražaus. Tautinė politinė partija Nacionalinis susivienijimas drąsiai kuria ir reiškia savitą požiūrį dėl svarbių šių dienų Lietuvos klausimų.

Partijos pirmininkas Vytautas Radžvilas ir pavaduotojas Vytautas Sinica atkakliai gina konservatyvias klasikines vertybes, kritikuoja galimybių pasus, priverstinį skiepijimą ir kelia konstruktyvius sumanymus dėl Taivano.

Ko gero tai, kad koronavirusas ir jo valdymo priemonės daugeliu požiūrių yra stambi apgavystė, daug kam jau yra suprantama.

O kaip reikėtų teisingai žiūrėti į santykius su Kinija ir Taivanu? Teisingas atsakymas, manau, kyla kažkur tarp V. Radžvilo ir V. Sinicos požiūrių:

„Lietuva gali iš tiesų padėti Taivanui vieninteliu būdu – parodydama moralinės ir politinės drąsos pavyzdį, kokį Lietuvos atžvilgiu kadaise parodė Islandija, ir vienašališkai pripažinti Taivano nepriklausomybę, paragindama kitas šalis sekti šiuo pavyzdžiu“ (V. Radžvilas).

„Atkreipkim dėmesį, kokį sektorių sužlugdys ar tiksliau iš Lietuvos iškraustys konservatorių „vertybinė“ politika. Dešimtmečiais tikslingai kurtą, skatintą ir pagrįstai liaupsintą aukštųjų technologijų sektorių. Lazerius ir biotechnologijas…“ (V. Sinica).

Viena partija, du jos vadai ir du saviti požiūriai. Tokia ir turėtų būti demokratija. Abu šie požiūriai yra pagrįsti grynomis vertybėmis.

V. Sinica pabrėžia, kad dėl pašlijusių santykių su Kinija kenčia Lietuvos verslas ir taip būti negali. V. Radžvilas pabrėžia, kad reikia pripažinti Taivano nepriklausomybę. Abu šie požiūriai yra teisingi.

Panašu, kad pačių geriausių rezultatų pasiektume sujungę šiuos du požiūrius į vieną: ryžtingai pasukę Lietuvos ekonomiką Taivano ir kartu galingos Japonijos rinkos link ir pripažinę Taivano nepriklausomybę.

Taivanas šiuo metu išgyvena labai didelę krizę. Tai yra Kinijos didelio agresyvaus plano pradžia. Spausdama Taivaną, Kinija stebi, kaip reaguos įvairios pasaulio valstybės.

Komunistinės Kinijos planas yra dar labiau sustiprinti savo karinę galią, iki 2030 m. aplenkti JAV, įsitvirtinti Taivane ir įvairiose kitose pasaulio šalyse.

Lietuvos politikos lauke pasigirsta nuogąstavimų, kad be reikalo Lietuva taip išsišoko prieš Kiniją, kad tokį požiūrį reikia atšaukti ar paneigti.

Tiesa, kad reikia kuo greičiau imtis diplomatinių darbų ir ieškoti naujų rinkų, atstatyti ir stiprinti Lietuvos ekonomiką. Tačiau, jokiu būdu negalima nusileisti Kinijai.

Šiuo metu visas pasaulis turi priimti labai svarbų sprendimą, kai jaučia vis didesnę komunistinės Kinijos imperijos diktatoriaus Xi Jinpingo agresiją.

Šis žmogus iš tiesų yra kur kas baisesnis už Hitlerį. Kad suprastume, kaip iš tiesų viskas yra, turime pasistengti pamatyti, kaip atrodytų pasaulis ir Lietuva po šimto metų, jeigu mus visus valdytų Kinija.

Ir tada turime imtis griežtų priemonių, kad pakeistume savo ateitį. Kokia būtų mūsų ateitis, jeigu visą pasaulį valdytų bedievis diktatorius, be jokio pasigailėjimo prekiaujantis žmonėmis, jų organais ir tautomis?

Kad pakeistume savo ateitį, turime ginti Taivano nepriklausomybę ir Honkongo teises. Pirmasis Kinijos žingsnis tikriausiai bus Honkongas.

Antrasis agresyvus žingsnis bus Taivanas. Taivanas yra savarankiška tauta, kurią Pekinas agresyviai savinasi. Jeigu Kinija užims Taivaną ir pasaulis apsimes, kad nieko blogo neatsitiko, Xi Jinpingas tęs intervenciją į įvairias nepriklausomas valstybes, kaip tai darė Hitleris.

Taivane Kinija dislokuos daug karinės technikos ir pradės kelti neramumus Japonijai ir JAV. Jeigu JAV ir Japonijos karinė sąjunga pasirodys neveiksminga, Kinija įsiverš į Okinavą.

Okinavą Kinija gali panaudoti kaip įkaitą ir taip užimti Japoniją. Tuo pačiu metu Kinija ims agresyviai plėstis į Filipinus ir kitus Azijos regionus.

Tai gi, kai kalbame apie Honkongą ir Taivaną, kalbame apie visą Aziją, kurią gali artimu metu apimti Kinijos karinė agresija.

Čia norisi iš karto priminti, kad nebūtume naivūs ir nemanytume, kad tai, kas vyksta tolimojoje Azijoje, neliečia Lietuvos ir mūsų asmeninio gyvenimo.

Koronavirusas, kuris buvo sukurtas Kinijos Uhano laboratorijoje, labai gerai parodo, kaip artimai visos tautos ir žmonės yra susiję ir kiek daug problemų ir bėdų gali kilti dėl to, kad klysta Kinija.

Kaip tik dabar sprendžiasi pasaulio likimas, tuo tarpu matome, kad įvairių pasaulio valstybių vadovai yra silpni. Jie mato Kinijos agresiją, tačiau nieko nenori dėl to daryti.

Viena iš esminių tokio neveiklumo priežasčių, žinoma, yra ekonominiai ryšiai su Kinija. Taip pasaulio valstybės leidžia augti Kinijos diktatūrai ir agresijai.

Kalbant apie Lietuvą manau, kad esminė problema yra ta, kad TS-LKD vadovai negalvojo apie visą Aziją, pasaulį ar Japoniją, nepagalvojo keletą metų ar dešimtmečių į priekį, negalvojo apie Lietuvos ekonomiką, paskelbdami savo požiūrį dėl Taivano.

Dėl to dabar Lietuvai kyla didelių ekonominių problemų. Vis tik Taivanas turi būti nepriklausomas, šiuo požiūriu tokia užsienio politika yra teisinga.

Kas yra teisinga, yra teisinga. Kas neteisinga, neteisinga. Diktatūra, totalitarizmas, okupacija, prievarta ir tuo paremtas komunizmas yra tikrai labai blogi dalykai.

Žinome tai, nes esame patyrę sovietų okupaciją, žiaurias tremtis ir artimųjų netektis. To negalima pateisinti jokia forma ar kaina.

Dar turime šiek tiek laiko, kad sustabdytume labai baisų Trečiąjį pasaulinį karą, kurį per artimus kelis dešimtmečius ruošiasi pradėti Kinija.

Manau, kad tai žinodami, turime jausti prasmę, užstodami Taivaną ir žadindami kitų valstybių budrumą.

Ryžtingai pripažinkime teisėtą Taivano nepriklausomybę, parodydami pavyzdį visam pasauliui. Ir pasukime Lietuvos ekonomiką link Japonijos, taip spręsdami savo finansines problemas.

Ekonominis karas yra vienas dalykas, sutelkę savo išmintį ir valią jį galime laimėti. O branduolinis karas su tironu ateistu – jau visai kas kita.

Autorius yra Literatūrologas, J. Tumo-Vaižganto buto-muziejaus vedėjas