Šeimas atstovaujančios organizacijos 2022 m. sausio 13 d. raštu kreipėsi į LR Seimą dėl naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto ir ypač naujai įstatyme atsiradusios sąvokos „smurtas lyties pagrindu“.
Atkreipiamas dėmesys, kad organizacijoms nebuvo sudarytos sąlygos iki galo išsakyti savo nuogąstavimus, neatsižvelgta į teiktus pasiūlymus. 2022 m. sausio 7 d. Seimo žmogaus teisių komiteto posėdyje, kuriame įstatymo projektas buvo svarstomas, pasiūlymus teikusioms organizacijoms dalyvauti nebuvo leista.
Dar didesnį šeimų susirūpinimą kelia naujausios redakcijos įstatymo projekte įvedama nauja sąvoka „smurtas lyties pagrindu“, kuri visame įstatymo projekte minimą net 16-koje vietų. Sąvoka remiasi Stambulo konvencijos mintimi, kad „smurtas prieš moteris yra istoriškai susiklosčiusių nelygių vyrų ir moterų galios santykių išraiška, kuri lėmė vyrų dominavimą moterų atžvilgiu bei moterų diskriminavimą ir užkirto kelią visavertei moterų pažangai.“ Ši ideologinė sąvoka stebėtinai panaši į klasių kovos tarp išnaudotojų ir engiamųjų ideologiją, iš kurios ne taip seniai išsivadavome.
Kyla pagrįstas klausimas, kodėl įstatymo projekte išskiriama tik viena smurto priežastis? Ar tikrai vyrai prieš moteris smurtauja tik todėl, kad jos yra kitos lyties? Lietuvai nėra būdingas požiūris, kad moterų padėtis visuomenėje yra žemesnė ir kad vyrams leistina prieš jas smurtauti. Susikoncentravus į ideologizuotas prielaidas, nuošalyje paliekamos Lietuvai aktualios smurto priežastys – alkoholizmas ir kt. priklausomybės, skurdas, nedarbas, depresija, žiaurus charakteris, nesutarimai šeimoje, nuolatiniai priekaištai ir nemokėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus, ir kt. Gausybė smurto priežasčių rodo, koks sudėtingas reiškinys tai yra ir reikalauja KOMPLEKSINIŲ priemonių jam spręsti, tuo tarpu akcentavimasis į vieną priežastį gali lemti netinkamas kovos su smurto artimoje aplinkoje priemones.
Šeimų organizacijos ragina nepalaikyti šio įstatymo projekto, nes įvedama sąvoka „smurtas lyties pagrindu“ yra nepriimtina ne tik moraliniu, bet ir teisiniu požiūriu dėl žemiau išvardintų priežasčių:
1.Įstatyme jau yra bendrinė smurto artimoje aplinkoje sąvoka, kuri apima visas galimas smurto artimoje aplinkoje rūšis ir formas. Taigi, ji yra perteklinė.
2.Yra akivaizdžiai politizuota, grįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, pagal kurią vyrų smurtas prieš moterį yra istoriškai susiklostęs reiškinys, nulemtas aukštesnės vyrų padėties ir dominavimo visuomenėje. Smurto reiškinio ir jo priežasčių negalima redukuoti į vieną socialinę teoriją, o ja paremto matymo ir mąstymo – įtvirtinti įstatyme.
3. Pati „smurto lyties pagrindu“ sąvoka yra neutrali lyčiai, taigi, ji leidžia smurtu dėl lyties įvardinti ir tuos atvejus, kai nepriimama asmens homoseksuali ar biseksuali orientacija, savęs priskyrimas kitai biologinei lyčiai. Žinome, kad lyties sąvoka šiais laikas tapo itin „lanksčia“, ir net kalbama apie įsivaizduojamą lytinę tapatybę. Juo labiau, kad teisė tai leidžia, nes joks Lietuvos įstatymas nenumato lyties sąvokos.Kadangi kalbama apie artimą aplinką, labai specifiškai lyties sąvoka tampa aktualia tais atvejais, kai šeimos nariai nepriima asmens turimo savo lyties „supratimo“ („pajautimo“). Pavyzdžiui, tėvų nesutikimas su jų paauglės mergaitės įsivaizdavimu, kad ji yra berniukas remiantis šia norma gali būti lengvai pripažintas kaip smurtas dėl lyties, ir toks asmuo gali būti ginamas nuo artimųjų „smurto dėl lyties“ pasitelkiant atitinkamas institucijas.
4. Remiantis šia ideologine sąvoka, atsiranda pareiga švietimo sistemoje užtikrinti smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, finansuoti tikslinius nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus padėti aukoms, nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu, teikiant paslaugas aukoms, atsižvelgti į smurto lyties pagrindu pobūdį ir t. t.
Po skandalingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo turime progą permąstyti, kas nutinka, kai klasių kovos teorijos pagrindu siekiama paversti valstybės gyventojus „pažangiai mąstančiais žmonėmis“. Ar vis dar tikime, kad sudėtingų problemų sprendimas, supaprastinant jų priežastis bei skaldant visuomenę į aukas ir engėjus atneš gerų rezultatų? Argi smurto prevencija neturėtų vesti priešinga kryptimi – į vyrų ir moterų sutaikinimą, darnos šeimos santykiuose atkūrimą, tarpusavio pagarbos, atlaidumo, dėkingumo ugdymą?
Raštą pasirašė Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Sąjunga „Vardan šeimos“, Asociacija „Šviesos kampelis“, Šiaulių Apskrities Cerebrinio Paralyžiaus Asociacija
