Penktadienis, 2 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kūno ir dvasios stiprinimo metus sveikuoliai pradėjo eketės maudynėmis

www.alkas.lt
2022-01-02 04:35:21
325
PERŽIŪROS
0
Pirmąją metų dieną – ledinės maudynės visoje Lietuvoje (video)

Pirmąją metų dieną – ledinės maudynės visoje Lietuvoje | „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės nuotr.

Sausio 1-ąją ledinių maudynių mėgėjai sausio švenčia ne tik Naujuosius metus, bet ir pasaulinę „ruonių“ dieną. Kiekvienų metų pirmąją dieną visi pasaulio „ruoniai” rengia simbolinį susitikimą vandenyje.

Kiekvienas atskirai, kartu su savo šeima ar bendruomene tam tikrą valandą panyra į savo eketę: upėje, ežere ar jūroje, liudydamas beribes žmogaus dvasines ir fizines galias.

Kasmet vis daugiau Lietuvos miestų įsilieja į žiemos maudynių maratoną, pradedant maudynių atidarymu gruodžio 1-ąją, Naujųjų metų pasitikimu, 30-ies dienų „ledinės eketės“ iššūkiu, „Ruonių“ maudynėmis Palangoje ir baigiant 25 metrų plaukimu Trakuose, ant Galvės ežero.

Ledinių maudynių mėgėjai stebina ne tik vis gausėjančiomis gretomis, bet ir išskirtiniais sumanymais.

Rokiškis šiemet visus nustebino išskirtine eglutės formos ekete, apie kurią žaibišku greičiu garsas pasklido ne tik po visą Lietuvą, bet ir toli už jos ribų.

„Sumanymas kilo rudeniui skaičiuojant paskutines dienas, bet be draugų pagalbos nebūčiau „įžiebęs“ eglės – esame visi šio sumanymo autoriai,“ – atviravo Mindaugas Nabagas, – „Prie įgyvendinimo taip pat prisidėjo: Sergejus Snetkovas, Edmundas Šakalys, Vaidas Ramanauskas, Vygantas ir Žydrūnė Ališauskai, Jarūnė Kriukelė, Rolandas Šmagoris ir Rasa Šiaulienė.

Nesitikėjau, kad ši kalėdinės eglės formos eketė taip paplis po visą Lietuvą ir net už jos ribų. Tai paprasta ir minimalistinė eglė, genialumas slypi paprastume.

Pagrindinė mintis, – egles miestų centruose reikia puošti kukliau ir paprasčiau, išleidžiant pinigus naudingiau ir nesistengiant varžytis tarp miestų. Tikiuosi, kitais metais išvysime daugiau Kalėdinių eglių formų ekečių užšalusiuose vandens telkiniuose.“

„Grūdinimasis – tai vienintelis, nieko nekainuojantis, itin veiksmingas kelias link geros sveikatos ir idealaus imuniteto.

Viskas, ko reikia, tai – nusiteikimo, geros bendraminčių kompanijos ir begalės šypsenų,“ – tikina profesionalus sporto treneris, motyvatorius Andžej Michmel, prie Lampėdžių ežero pritraukiantis vis daugiau Kauno „ruonių“, pasiryžusių natūraliai stiprinti imunitetą.

Anot jo, šaltųjų maudynių esmė – sukelti kūnui šoką. Šokas suaktyvina šalčio receptorius, kurie yra po oda, jie siunčia signalus smegenims, o šie – hormoninei sistemai.

Treneris atviravo, kad niekada nepamirš, kai lindo į vandenį lauke spaudžiant -18 laipsnių šalčio. „Buvo nerealu! Bet galiojo ta pati taisyklė: kuo šaltesnis oras – tuo labiau reikia sušilti, kad bėgtų prakaitas, jokiu būdu negalima lįsti į eketę sušalus“, – pabrėžė treneris.

„Pirmą kartą maudynes lediniame vandenyje išbandžiau prieš 7 metus Baltijos jūroje kovo mėnesį. Įspūdis buvo labai geras – išmušė karštis, kūną užplūdo didžiulė energija, pajutau tokius jausmus, kurių iki tol dar nebuvau patyręs.

Visa tai ir „užkabino“ tęsti toliau,“ – dalinosi radviliškietis Tadas Grimaila, subūręs bendraminčių ratą ir savo kraštą išgarsinęs masiškiausiomis ledinėmis maudynėmis šiaurės Lietuvoje.

„Kai pradėjau maudytis žiemą, keletą metų tai dariau vienas. Sudalyvavęs Lietuvos sveikuolių sąjungos rengiamoje sveikatos mokykloje, tęsiau bendravimą su sveikuoliais, plėčiau bendraminčių ratą.

Laikui bėgant išsiplėtėme iki tiek, kad drąsiai galėjome surengti didžiausias maudynes šiaurės Lietuvoje, su komanda buvom apdovanoti LR Prezidentės už surengtas Vasario 16-osios šventines masines maudynes eketėje, Radviliškyje pradėjo lankytis žiniasklaidos atstovai, o tai maudynes dar labiau išgarsino,“ – tikino T. Grimaila.

LSS prezidentas Simonas Dailidė Naujuosius metus kviečia kasmet pradėti ledinėmis maudynėmis savo miestuose. „Tai puiki pradžia tiems, kas išsikėlė sau tikslą – keisti gyvenimo būdą ir prisiimti atsakomybę už savo sveikatą.

Patirtis rodo, kad tai neabejotinai atneša naujų vėjų į kiekvieno gyvenimą. Naujuosius pradėkime su gera nuotaika, kompanija ir pilni jėgų!“

Ledines maudynes rengia Vilniaus, Kauno, Alytaus, Palangos, Utenos, Alytaus, Klaipėdos, Radviliškio, Rokiškio ir kitų miestų ledinių maudynių mėgėjai.

Kviečiama aktyviai jungtis miestuose ir miesteliuose gyvenančius sveikuolius, registruoti maudynes savo mietuose čia.

Simonas Dailidė | Asmeninio albumo nuotr.
Sveikuoliai skelbia 2022-uosius imuniteto stiprinimo metais

Pastarieji du metai kaip niekada apnuogino prastą Lietuvos žmonių sveikatos būklę. Nei viena valdančioji dauguma per visus nepriklausomybės metus neskyrė tinkamo dėmesio užkirsti kelio lėtinių ligų epidemijai, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos skatinimui, o dabartinė vyriausybės politika sveikatos apsaugos, alkoholio ir narkotikų kontrolės srityje dar labiau gilina ir blogina jau beviltiška tapusią padėtį.

Lietuvos sveikuolių sąjunga kviečia visus sveikai gyvenančius žmones vienytis, burtis miestuose, socialiniuose tinkluose ir savo pavyzdžiu rodyti, skatinti, įkvėpti savo draugus, bičiulius ir artimuosius gyventi sveikiau, stiprinti imuninę sistemą natūraliais būdais.

Ledinės maudynės | S. Dailidės nuotr.
Sveikuoliai atidarė žiemos maudynes

„Kiekvienas metų laikas savaip yra tinkamas grūdintis, fiziškai aktyviai judėti, rūpintis savo sveikata. Nereikia pradėti grūdintis vasarą, kad žiemą galėtum maudytis.

Užtenka gerai apšilti, kad niekada iki tol nesimaudžius eketėje, galėtum į ją išokti keletui sekundžių. Tai visai dienai pakelia nuotaiką, sugrąžina jėgas ir suteikia pasitikėjimo savimi.

Šalto vandens nauda pripažįstama jau seniai, šis būdas yra labai saugus ir nėra tokios ligos, prie kurios žmogus negalėtų grūdintis.

Esant sudėtingai sveikatos būklei nebūtina šokti į eketę, galimi švelnesni grūdinimosi sprendimai: šaltas dušas, apsitrynimas sniegu ar šaltu vandeniu, vaikščiojimas basomis ir pan.

Tačiau tai vienareikšmiškai pagreitins regeneracinius procesus žmogaus kūne, padės kūnui greičiau sveikti, o sveikam žmogui – nesusirgti“, – įsitikinęs LSS prezidentas Simonas Dailidė.

Ledinių iššūkių ir grūdinimąsi skatinančių renginių rengėjas S. Dailidė kviečia susirasti Facebooke savo miesto grupę, prasidedančią žodžiu „eketė“, pvz., „Eketė Vilniuje“, „Eketė Rokiškyje“.

Jose buriasi tie, kas jau turi grūdinimosi patirtį, gali palaikyti prisijungiančius naujokus.

Pirmąją metų dieną – ledinės maudynės visoje Lietuvoje | „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės nuotr.
Naujų žinių ir įvykių triukšmas kelia paniką, gamtoje yra ramybė

„Niekas niekada negalės suteikti didesnės apsaugos nuo ligų nei natūralus žmogaus imunitetas. Jis priklauso ne tik nuo to, ar žmogus grūdinasi, sveikai maitinasi, pakankamai fiziškai aktyviai gyvena, bet ir nuo santykių su aplinka, su savimi, nuo pasaulėžiūros ir reakcijos į aplink vykstančius procesus.

Beprotiškas gyvenimo tempas ieškant geresnio gyvenimo dažnai mus tik dar labiau atitolina nuo taip siekiamos laimės ir ramybės. Išorinis žinių ir įvykių triukšmas kelia paniką manipuliuodamas žmonių jausmais.

Tokiu atveju geriausia atsitraukti: išjungti visa, kas kelia šį triukšmą ir atsigręžti į gamtą. Joje viskas vyksta taip, kaip vyko prieš milijoną metų ir vyks po milijono metų: saulė tekės ir leisis kiekvieną dieną nustatytu laiku, dieną keis naktis, o vasarą ruduo, pavasarį kalsis žolė, viskas ims žydėti, o žiemą ledas užklos upes ir ežerus.

Burkimės ir padėkime vieni kitiems nurimti, padaryti viską, kad sirgtume mažiau, o susirgę įveiktumėm ligas lengviau“, – kviečia Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė.

Lukrecija Augustaitytė | Lietuvos sveikuolių sąjungos nuotr.
Alkoholį ir narkotikus vartojantys valdžios atstovai kuria šalyje chaosą

LSS viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė sako, kad šiuo metu yra ypatingai svarbus autoritetų klausimas: „Tarp viešoje erdvėje matomų valdžios atstovų nėra nei vieno gyvenančio sveikai, o pirmosios šalies damos viešai rodo savo pomėgį alkoholiui ir narkotikams.

Todėl tikėjimas šių „autoritetų“ sprendimais yra tiesus kelias į nesusipratimus. Iškilo neatidėliotina būtinybė kiekvienam sveikai gyvenančiam žmogui tapti mokytoju savo draugui, bičiuliui, artimajam.

Mažiausiai ką galime padaryti, tai pasiūlyti žmonėms rūpintis savo sveikata ir stiprinti imuninę sistemą aktyviai dalinantis savo patirtimi kaip blaivybė, mityba, grūdinimasis ir fizinis aktyvumas keičia žmogaus gyvenimo kokybę, padeda atsikratyti įvairių negalavimų.

Sigita Kriaučiūnienė, LSS vicerpezidentė | pixstudijos nuotr.

Dabar kiekvienam svarbu tapti pavyzdžiu kitiems! Taip pat yra svarbu burtis, bendrauti ir palaikyti vieni kitus.”.

Trijų vaikų mama, LSS valdybos narė Eglė Kislovski nesupranta vyriausybės spaudimo skiepyti vaikus, kuriems siaučiantis virusas nesukelia jokių pasekmių: „Šeimų priešinimo politika, kai vaikai gali patys spręsti skiepytis ar ne yra sukurto chaoso šalyje padarinys.

Niekada niekas nedrįstų atiduoti atsakomybės už savo sveikatą į vaikų rankas, kaip niekas neatiduoda atsakomybės 12-mečiui rinktis eiti į mokyklą ar ne, gyventi su tėvais, ar atskirai.

Tai, ką gali dabar tėvai daryti, tai pradėti kurti gilesnius santykius su savo vaikais, jei anksčiau tam nebuvo laiko, ieškoti bendraminčių šeimų, daugiau bendrauti su jomis siekiant atlaikyti patyčias ir atstovėti šeimoje puoselėjamas vertybes“.

Eglė Kislovski | Lietuvos sveikuolių sąjungos, E. Kilsovski asmeninė nuotr.
Bendrasis imunitetas – svarbiausias

LSS valdybos narys, žurnalistas Juozas Dapšauskas neneigia, kad specifinis imunitetas konkrečioms ligoms, kai kūnas supažindinamas su virusais tam, kad lengviau galėtų kovoti su jais, egzistuoja.

„Tačiau visi tie, kurie pasisako už skiepus, taip pat tvirtina, kad žymiai lengviau perserga tie, kurių bendrasis imunitetas yra stipresnis.

Pabrėžti tik specifinį imunitetą, kaip svarbiausią, yra manipuliacija. Jei rūkantis, alkoholį vartojantis, viršvorį turintis ir lėtinėm ligom sergantis žmogus pasiskiepijo, jis gali nebijoti viruso? Statistika sako priešingai.

Sunkios komplikacijos susirgus pasisikiepijusiam žmogui pasitaiko dažniau, jei jis turi puokštę gretutinių ligų. Todėl bendrasis imunitetas yra svarbus tiek apsisaugojant nuo ligų, kurioms yra sukurtos vakcinos, tiek nuo ligų, kurioms vakcinos nėra sukurtos.

Natūralus imunitetas – tai ta kariuomenė, kuri mūsų kūne yra nuolat. Jei bendrojo imuniteito nėra, jei armija išglebusi, ji vis tiek negalės normaliai kovoti su pavojingu virusu“.

Sausio 1-ąją sveikuoliai sutiko eketėse savo miestuose. Paskelbtos ledinės nuotraukos varžytuvės jau laukia nuotraukų.

Sausio viduryje LSS prezidentas Simonas Dailidė rengia 30 dienų ledinės eketės iššūkį, kuris vyks daugelyje miestų, norintys mielai kviečiami jungtis.

Gamtos darželio „Po smilgom“ Vilniuje bendrakūrėjas Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Vasario 12 d. visos Lietuvos ruonių laukia maudynės Palangoje, vėliau – 25 m. ledinės eketės varžybos. Visos žinios apie ledinius renginius Lietuvoje skelbiamos Lietuvos sveikuolių sąjungos FB puslapyje ir www.sveikuoliai.lt.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sveikuoliai skelbia 2022-uosius imuniteto stiprinimo metais
  2. Sveikuoliai kviečia Naujuosius pasitikti ledinėmis maudynėmis
  3. Artėjančių 25 m. ledinės eketės varžybų dalyvių tarpe – ir 70 m. moterys
  4. Sveikuoliai atkreipė dėmesį į dvasią ir 2016-uosius metus skelbia Sąmoningos tėvystės metais
  5. J. Dapšauskas. Vasarą sveikuoliai pradėjo dviračių žygiu Vilnius – Baltijos jūra (nuotraukos, video)
  6. Ledinės eketės iššūkis paskleidė sveikatos ir geros nuotaikos virusą (video)
  7. Seime šeimos ir sveikuoliai, politikai ieškos sąmoningos tėvystės bendros krypties (tiesioginė transliacija)
  8. Pirmąją metų dieną – ledinės maudynės visoje Lietuvoje (video)
  9. Sveikai gyvenantiems žmonėms vyriausybė nepalieka vietos šalyje
  10. Ledinio vandens mėgėjai atidaro žiemos maudynių laikotarpį
  11. Šimtai žmonių paniro į ledines Baltijos jūros bangas
  12. Maudynės ledinėje eketėje – gyvenimą keičiantis iššūkis (video)
  13. Kaip paaugliams kalbėti apie sveiką gyvenimo būdą?
  14. Į ledinę Baltijos jūrą niurktels ir Sveikatos apsaugos ministras
  15. Sveikuolių sąjunga neteko savo kūrėjos, garbės narės, gydytojos Eugenijos Guogienės (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vaistai
Lietuvoje

Kompensuojamųjų vaistų kainyne – didesnės galimybės rinktis

2026 01 01
„Regitra“
Lietuvoje

Atnaujinamas „Regitros“ klientų aptarnavimo darbo laikas

2026 01 01
Pinigai
Lietuvoje

Atnaujinamos „Sodros“ išmokų ribos

2026 01 01
Miškas
Lietuvoje

Įsigalioja apribojimas kirsti plynai miškus šalia miestų ir miestelių

2026 01 01
Abipus Vandenynų fragmentas
Kultūra

Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti

2026 01 01
Gimtoji kalba
Kalba

Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 01 01
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 386/22641
Istorija

Valdovų rūmų parodoje – pusfalkonečio sviedinys

2026 01 01
Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?
Lietuvoje

Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?

2026 01 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • GINTARAS apie Įsigalioja apribojimas kirsti plynai miškus šalia miestų ir miestelių
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Saulės Vilna apie Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kompensuojamųjų vaistų kainyne – didesnės galimybės rinktis
  • Atnaujinamas „Regitros“ klientų aptarnavimo darbo laikas
  • Atnaujinamos „Sodros“ išmokų ribos
  • Įsigalioja apribojimas kirsti plynai miškus šalia miestų ir miestelių

Kiti Straipsniai

Atšauktas ar nekokybiškas renginys: ką svarbu žinoti?

Atšauktas ar nekokybiškas renginys: ką svarbu žinoti?

2026 01 01
Fejerverkų spalvos: mineralai danguje ir jų pėdsakas aplinkoje

Fejerverkų spalvos: mineralai danguje ir jų pėdsakas aplinkoje

2026 01 01
Abipus Vandenynų fragmentas

Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti

2026 01 01
Gimtoji kalba

Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 01 01
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 386/22641

Valdovų rūmų parodoje – pusfalkonečio sviedinys

2026 01 01
Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?

Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?

2026 01 01
Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė sveikina su 2026-aisiais

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir ponios Dianos Nausėdienės sveikinimas Lietuvos žmonėms Naujųjų Metų proga

2026 01 01
Jonas Vaiškūnas kalba Stebykloje

J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia

2025 12 31
Būstas

Ką žada 2026-ieji NT rinkai?

2025 12 31
Lietuva pradės sistemingai vertinti kritinių žaliavų galimybes savo žemės gelmėse: patvirtintas 2026–2030 m. veiksmų planas

Lietuva pradės sistemingai vertinti kritinių žaliavų galimybes savo žemės gelmėse: patvirtintas 2026–2030 m. veiksmų planas

2025 12 31

Skaitytojų nuomonės:

  • GINTARAS apie Įsigalioja apribojimas kirsti plynai miškus šalia miestų ir miestelių
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Saulės Vilna apie Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
2021 m. Laisvės premiją siūloma skirti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbiams G. Šuliauskaitei, B. Mališkaitei ir J. Borutai  

Kaip nykštukas prieš milžiną: KGB neįveiktą Kroniką kardinolas S. Tamkevičius prilygina stebuklui

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai