Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Airija grupės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, Seimo valdybos sprendimu, dalyvavo kasmetiniame aktyviausių Airijos lietuvių bendruomenės atstovų pagerbimo renginyje Lietuvos Respublikos ambasadoje Dubline, lankėsi lituanistinėse mokyklose.
„Airijos lietuviai išskirtinai sutelkti į lituanistinį švietimą ir gyvos kalbos išsaugojimą bendruomenėje. Airijoje, vienintelėje užsienio valstybėje, lietuvių kalba, kaip papildoma kalba, mokoma keliose valstybinėse mokyklose.
Todėl Užsienio reikalų ministerijos skirti apdovanojimai lituanistėms aiškiai parodo pagarbą mokytojams“, – pastebi parlamentarė.
Šiemet Airijos lietuvių Metų žmogumi paskelbta lietuvių vasaros stovyklos „Stradbally 2021“ rengėja Žaneta Svirskienė.
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklai „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ įteikti mokytojoms Kristinai Jankaitienei ir Jurgitai Urbelienei.
Lietuviai, puoselėjantys lietuvybę, ryšius su Lietuva bei bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Airijos, ambasadoje pagerbiami kasmet įvertinant jų aktyvią veiklą lituanistinio švietimo, kultūros, sporto ir kitose srityse, paramą Lietuvai, Lietuvos vardo garsinimą Airijoje ir kt.
Seimo narė D. Asanavičiūtė apsilankymo Dubline metu lankydama lituanistines mokyklas kalbėjo lituanistinio švietimo klausimais: aptarė kylančius iššūkius ir naujienas.
„Su mokytojais pasidžiaugėme dėl Seime palaikomo Švietimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo, kuris nuo 2023 m. užtikrintų didesnę paramą lituanistinėms mokykloms, ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija rengs užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą (nustatant lietuvių kalbos mokėjimo lygį).
Įvertinus lietuvių kalbos pasiekimus, asmeniui bus išduodamas jo lietuvių kalbos mokėjimo lygį patvirtinantis pažymėjimas“, – Seimo Spaudos biurui sako Tarpparlamentinių ryšių su Airija grupės pirmininkė.
Toks pažymėjimas ne tik vertinamas kaip žinių rodiklis, atspindintis grįžtančių į Lietuvą emigrantų vaikų kalbinį lygį priimančioms mokykloms ir suteikiantis žinias, kiek papildomų valandų konkrečiam vaikui reikia skirti patobulinti lietuvių kalbos žinias, kad būtų sklandžiau integruojamasi sugrįžus, bet taip pat kai kuriose valstybėse jis suteikia papildomų kreditų stojant į aukštąsias mokyklas.
Gerbiama Dalia! Labai gražu, kad rūpinatės lituanistinėmis mokyklomis užsienyje. Ir mūsų pirmoji ponia D. Nausėdienė pastebėjo, kad ten tik 5-7 procentai lanko lituanistines mokyklas, Bet kodėl nei Jūs nei pirmoji ponia nemato, kad dedasi šalia Vilniaus. Ten apie 600 vaikų nori bet negali mokytis lietuviškai, jiems reikia mokytis kita kalba. Ar rasime kitą tokią tautą pasaulyje (gal tik Baltarusija), kur vaikai negali mokytis valstu\ybine kalba. Mes norime padėti lituanistimėms mokykloms užsienyje, Lenkija specialiai neleidžia Suvalkuose atidaryti lietuviškos mokyklos, bet mes visai nesirūpiname lietuvišku švietimu čia pat šalia Vilniaus,. Būkite gera, inicijuokite pokyčius šioje srityje
+ + + + + + + !!!!!!!!!!!
Jei reikia prašyti, aiškinti, tai reiškia, kad nieko nebus. Liūdniau būti negali. Didžiausias nusivylimas.
Lietuviškos mokyklos Vilniaus krašte pradėtos aktyviai naikinti prieš ~25 m. niekam ,,nematant”, kai dar buvo vyriausybės atstovo pareigybė. Neprisimenu, koks buvo mitingas prie Kudirkos, bet buvo suvažiavę žmonių ,,ne mūsų” rajonų. Aš vaikštinėju, klausau, ką žmonės šneka, išgirstu tai ir nepatikiu – maniau, moterėlės perdeda arba nesupranta, kas daroma, nes juk to NEGALI būti! Dar ir kaip gali.
Ar ,,nematyti” reikėjo, nes labai norėjom pagalbos iš už sienos? Savo jėgomis nepasitikėjome? Kiek mokė tėtis, iš ko negalima net vieno degtuko pasiskolinti, nes ateis laikas, kai ir mišką atidavęs, jų manymu, vis vien liksi amžinai skolingas. Iš ko negalima pagalbos prašyti, o kai patys siūlys – nė už ką nesusigundyti, neimti.
Mane šiurpina vis dažniau pasirodantys prašymai, pareiškimai, priminimai ir pan. Ar tai reiškia, kad bujoja visiškas abejingumas ir neveiklumas? Bet išlaiko kas? Kas moka atlyginimą, kas suteikia visas išimtines teises ir lengvatas ? Iš dangaus sotus ir gražus gyvenimas krinta, ar tai Lietuvos žmonių uždirbti pinigai, kurie mokami už ką? Kodėl reikia prašyti, kad būtų dirbama, kai už tai mokama?
− lrt.lt/mediateka/irasas/2000190671
20:10 − ž-sklaida, politika, švietimas
Į durų staktą ne tyčiomis trinktelėjau kaktą. Pasekmės . Nesuprantu, kodėl lietuviškos mokyklos virsta į “lituanistines”.