Rugpjūčio mėnesį Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ atliko išsamų Lietuvos turistinių vietų vertinimą.
Jo metu ne tik išskirtos patraukliausios, geriausių įvertinimų susilaukusios šalies lankytinos vietos, bet ir nustatytos rimčiausios turistinės problemos, apimančios tiek infrastruktūros, tiek vartotojų patyrimo trūkumus.
Tarp neigiamų vartotojų patirčių šiandien rikiuojasi ir šalies turizmo įvaizdį menkina viešųjų tualetų stoka arba nepatrauklūs, higienos normų neatitinkantys tualetai, taip pat paslaugų ribotumas užsienio kalbomis.
Tarp didžiausių nusiskundimų šalies turizmu – viešųjų tualetų problemos
Pasak UAB „BERENT Research Baltic“ tyrimo vadovės Vaidos Bročerės (Bröcher), tarp veiksnių, bloginančių keliautojų patirtį, išsirikiavo įsisenėjusios problemos.
„Didžiausia problematika atsiskleidė vertinant viešuosius tualetus. Pastebėta ne tik jų stoka, tačiau ir higienos reikalavimų neatitinkantys ir netvarkomi lauko tualetai.
Tyrimo duomenimis, net 130 turistinių vietovių trūksta tualetų, dalis esamų neatitinka šiuolaikinių higienos normų arba dar vis naudojami netvarkomi, šių laikmečių neatitinkantys lauko tualetai.
Be to, ypač prasta padėtis žvelgiant į tualetų pritaikomumą šeimoms su vaikais ir neįgaliesiems. Pažymėtina, kad iš 1 165 vertintų vietų, kuriose lankytojai tikėjosi pasinaudoti tualetais, jų neturi net 36 proc. vietų“, – rezultatus komentuoja V. Bročerė.
Ši problematika, anot „Keliauk Lietuvoje“ vadovo Daliaus Morkvėno, opi ne vienerius metus, kenkia šalies įvaizdžiui ir smukdo gerąją turisto patirtį.
„Mes nuolat siekiame, jog potyriai, su kuriais susiduria tiek įvairias vietas lankantys vietos gyventojai, tiek turistai iš užsienio valstybių būtų kuo įmanoma labiau teigiami, kviečiantys sugrįžti, įkvepiantys dalytis gerąją patirti ir kitiems patarti apsilankyti mūsų šalyje kitiems.
Viešieji tualetai prisideda prie šalies pristatymo, tad toks įvertinimas lemia, jog turime įsisenėjusią problemą, kurią būtina nedelsiant spręsti“, – įsitikinęs D. Morkvėnas.
Panašią problematiką stebi ir kelionių rengėjas „Baltic Travel Group“ vykdančioji direktorė Renata Juškaitienė. Ji pabrėžia, jog viešųjų tualetų stygius gerokai apkartina keliautojų patirtį, sukelia daug nepatogumų.
„Kita problema, susijusi su viešaisiais tualetais, kurią dažnai mini šalyje besilankantys keliautojai – tai atsiskaitymas už juos grynaisiais pinigais.
Dažnai dėl besiskiriančių valiutų keliautojai užsienyje įpratę atsiskaityti kortele, to tikisi ir čia, ypač pažangioje technologiškai šalyje, tačiau tenka nusivilti ir ieškoti centų.
Rodos, smulkmena, bet gero įspūdžio nepalieka“, – teigia R. Juškaitienė.
Išskyrė ir pagrindines vartotojų patyrimų problemas
Tyrimo metu, analizuojant konkrečių paslaugų pasiūlą bei kokiomis kalbomis jos teikiamos, išryškėjo takoskyra tarp turizmo žinių centrų teikiamų paslaugų lygio bei muziejų, dvarų, galerijų, lankytojų centrų ir kitų panašaus pobūdžio vietų.
Vertintojų matymu, muziejuose, dvaruose ir kitose lankomose vietose trūksta lankytojų patirtį gerinančių paslaugų, ypač žinių pateikimo užsienio kalbomis, taip pat ekskursijų su gidais, paaiškinimo lentelių parodose, lankstinukų ir audioekskursijų, kurios yra itin aktualios pandemijos metu.
Prie likusių problemų priskiriamas netikslus vietų darbo laikas arba su tuo susiję nesklandumai: dalis vietų nedirba savaitgaliais, lankymo laikas yra ribotas arba vietos priima lankytojus tik pagal išankstinį susitarimą.
Kritikos sulaukė ir atsiskaitymo bruožus – tiek miestų vietose, tiek rajonuose vyrauja vienas atsiskaitymo pasirinkimas, dažniausiai – grynaisiais pinigais.
Minimoms spragoms antrina ir „Baltic Travel Group“ atstovaujanti R. Juškaitienė. Komentuodama padėtį, ji pažymėjo ne tik ypač opią viešųjų tualetų spragą, bet ir parkavimo problemas didžiuosiuose miestuose.
„Tiek sostinėje, tiek kituose didmiesčiuose susiduriame su didelių autobusų parkavimu centrinėse miesto dalyse, senamiesčiuose.
Neturime specialių kišenių, kur keleiviniai autobusai galėtų patogiai išlaipinti keleivius, tad dažnai lankytojai priversti iki vietų eiti nemažus atstumus“, – pastebi R. Juškaitienė.
Ji taip pat mananti, kad Lietuvoje, kuri save vertina kaip itin technologiškai ir interneto srityje pažengusią šalį, šių privalumų galėtų būti daugiau nukreipta ir į turizmo sektorių:
„Kiekvienoje šalyje svetingumas prasideda nuo mažų dalykų, tad aš leidžiu sau pagalvoti, kaip turistai iš tiesų pasijustų, jei audiogidai ar audioekskursijos turėtų įvairesnių kalbų pasirinkimo galimybes, pavyzdžiui, ne tik anglų, rusų, bet ir prancūzų, vokiečių, italų.
Žinoma, mes Europos kontekste neatrodome dėl šių infrastruktūros spragų kažkaip ypatingai prasčiau, tačiau jų panaikinimas tikrai geriau pristatytų mus pasaulyje“, – įsitikinusi „Baltic Travel Group“ vykdančioji direktorė.
Tyrimų bendrovės „BERENT Research Baltic“ vertinimas atliktas š. m. rugpjūčio 1–31 d., jis apėmė net 1200 atrinktų valstybinių, privačių ar viešųjų traukos vietų visose 60 šalies savivaldybių.
Įgyvendinant tyrimą buvo remtasi kitų šalių gerąja praktika: Lietuvos turistinių vietovių patrauklumo vertinimo metodologijos kūrimui buvo pasitelktos gerosios užsienio šalių patirtys, remtasi Europos Sąjungos turizmo politikos pirmenybėmis ir jos institucijų atliktomis studijomis, atsižvelgta į Lietuvoje jau atliktų tyrimų duomenis bei vadovautasi tarptautinių turizmo žinovų patarimais.
Plačiau susipažinti su tyrimo metodologija ir rezultatais galima čia.
