Šaltasis sezonas automobilių savininkus gina keisti padangų. Šią žiemą maždaug vienas iš trijų (32 proc.) transporto priemonių savininkų Lietuvoje įsigijo visiškai naujas padangas.
Dar trečdalis (34 proc.) vairuotojų naudoja dvejų metų, o ketvirtadalis (27 proc.) – trejų metų ir senesnes padangas. Tai atskleidė draudimo bendrovės „If“ atlikta gyventojų apklausa.
Pasak Guodos Jasaitės, draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovės, apklausa rodo, jog didžioji dauguma lietuvių renkasi ankstesniais sezonais naudotas padangas.
Tai visiškai įprasta praktika, tačiau, siekiant saugumo kelyje, prieš naudojimą reikėtų padangas įvertinti kritiškai.
„Kokybiškos padangos tinkamos naudoti ne vieną sezoną, o nustatyti, ar jų būklė gera, visai nesudėtinga. Tereikia atkreipti dėmesį į protektoriaus gylį, kuris žieminių padangų turi būti ne mažesnis nei 3 mm, jų amžių, susidėvėjimą ir lygumą.
Padangų naudojimo laikas taip pat priklauso nuo automobilio ridos, vairavimo stiliaus, kelio dangos, pačios transporto priemonės būklės“, – teigia pašnekovė.
Deja, anot jos, patirtis rodo, kad ne visi sugeba išsirinkti tinkamas padangas. Kasmet atsiranda vairuotojų, išriedančių į kelius netvarkingais ratais ir taip rizikuojančių sukelti pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.
Populiariausios – žieminės nedygliuotos padangos
Apklausus Baltijos šalių automobilių savininkus taip pat paaiškėjo, kad dauguma jau pasirūpino žieminėmis padangomis. Lietuvoje populiariausios žieminės nedygliuotos padangos – tokias renkasi du iš trijų (67 proc.) tautiečių.
Toks pasirinkimas paplitęs tiek tarp latvių (58 proc.), tiek tarp estų (55 proc.). Maždaug kas ketvirtas respondentas Lietuvoje (24 proc.) ir Latvijoje (25 proc.) naudoja universalias visasezones padangas. Visai kitokia situacija stebima Estijoje: čia vairuotojai pirmenybę teikia dygliuotoms padangoms – jas renkasi beveik pusė apklaustųjų (43 proc.).
„Priežasčių, kodėl tarp lietuvių palyginti paklausios universalios padangos, yra kelios. Viena vertus, tai leidžia sutaupyti. Be to, jos praktiškos, nes nereikia rūpintis tokių padangų sandėliavimu. Vis dėlto universalios padangos labiausia tinka toms šalims, kuriose temperatūra šaltuoju sezonu nenukrenta žemiau nulio.
Taigi ne mūsų klimatui. Net ir esant pakankam protektoriaus gyliui, visasezonės padangos pasižymės prastomis sukibimo su keliu ypatybėmis už žiemines važiuojant apledėjusiu keliu. Tokiu atveju ilgėja automobilio stabdymo kelias, prastėja jo kontrolė“, – komentuoja drauduko atstovė.
Pasak jos, Estija pasižymi atšiauriausiu klimatu Baltijos šalyse, todėl jos gyventojai renkasi maksimaliai saugius sprendimus. Be to, palyginti su lietuviais ir latviais, šiauriečiai pasiryžę už padangas mokėti daugiau.
Estai pasiruošę mokėti daugiau už padangas
Remiantis tyrimo duomenimis, daugiausia, 25 proc., Estijos vairuotojų vienai žieminei padangai linkę išleisti 61–90 eurų.
Nors tokią pačią sumą už padangas sumokėti atrodo normalu panašiam skaičiui lietuvių (23 proc.), tarp tautiečių vis dar paklausesnės pigesnės padangos. Todėl kas trečias mūsų šalies gyventojas pirmenybę teikia padangoms, kainuojančioms iki 60 eurų.
Daugumai lietuvių (42 proc.) kaina yra pagrindinis kriterijus renkantis padangas. Įdomu, kad taip pat nemažą dalį tautiečių motyvuoja garsūs prekių ženklai – jų padangas renkasi kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) respondentų.
Lietuvos norminiai aktai numato, kad žieminės padangos mūsų šalyje privalomos nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d.
