Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje susitarta dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2022 metais. Lietuvai tenkančios bendros pelaginių žuvų – strimelių, šprotų – žvejybos galimybės bus didesnė nei praėjusiais metais – tai užtikrins sektoriaus veiklos tęstinumą.
Raginame žvejus laimikį iškrauti Klaipėdos uoste ir gerinti gyventojų prieigą prie šviežios žuvies“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Kitąmet, kaip ir siūlė Europos Komisija, bus visiškai uždrausta verslinė menkių bei lašišų žvejyba. Nustatomos tik neišvengiamos priegaudos kvotos ir papildomos išteklių išsaugojimo priemonės.
Lašišų mėgėjiška žvejyba bus leidžiama visoje Baltijos jūroje visus metus, tačiau griežtai laikantis numatytų sąlygų, kurios leidžia žvejui per dieną sugauti 1 įveistą lašišą.
Europos Komisija, siekdama atkurti išteklius, siūlė kitąmet drausti verslinę tikslinę menkių bei lašišų žvejybą Baltijos jūroje, taip pat perpus mažinti strimelių kvotą, o šprotų leisti sužvejoti tiek pat, kiek šiemet.
Mėgėjiška lašišų ir menkių žvejyba taip pat būtų buvusi smarkiai ribojama.
„Remiame Baltijos jūros baseino tvarumo tikslus, todėl svarbu, kad nustatytos kvotos remtųsi mokslininkų rekomendacijomis. Ilgose derybose pavyko susitarti dėl nuosaikesnio, nei siūlė Europos Komisija, centrinių strimelių kvotos mažinimo ir šprotų žvejybos galimybių padinimo 13 proc.
Tačiau raginame Europos Komisiją atkreipti dėmesį į Rusijos veiksmus Baltijos jūroje. Šios šalies žvejai tebežvejoja rytines menkes ir menkina mūsų tvarumo pastangas. Turime siekti dialogo ir užtikrinti tinkamą Baltijos jūros išteklių valdymą“, – sako ministras K. Navickas.