Tariamasi, kaip mažinti Baltijos jūros užterštumą

Baltijos jūros regiono šalys ieško būdų, kaip tvariai dirbti žemę ir saugoti jūrą nuo užterštumo. Lietuvos žemės ūkio ministerijos surengtame tarptautiniame forume didžiausias dėmesys skirtas dirvožemiui, nuo kurio būklės priklauso ir jūros ekosistemų likimas.

Visos valstybės, supančios Baltijos jūrą, yra susibūrusios į Baltijos jūros aplinkos apsaugos organizaciją (HELCOM) ir daugiau kaip 10 metų įgyvendina Baltijos jūros regiono strategiją – siekia sumažinti jūros taršą ir užtikrinti tvarų regiono augimą.

Lietuvos žemės ūkio ministerija yra atsakinga už šios strategijos bioekonomikos politikos sritį, kuri susijusi su Baltijos jūros ekosistemų tvarumu, klimato kaitos mažinimu, tvariu gamtinių išteklių naudojimu, žemės ūkio gamyba.

HELCOM nustatė, kad ypač didelę įtaką į jūrą patenkančių teršalų kiekiui daro dėl dirvožemio degradacijos iš jo išsiplaunančios maistinės medžiagos.

Nors pastaraisiais metais į Baltijos jūrą išplaunamų tręšiamųjų produktų – azoto ir fosforo – mažėja, tačiau, HELCOM nuomone, tai vyksta per lėtai. Pripažįstama, kad vienos didžiausių jūros teršėjų vis dar lieka žemės ūkyje naudojamos sintetinės trąšos, taip pat netinkamas mėšlo ir srutų naudojimas.

HELCOM yra pateikusi rekomendacijas, kaip būtų galima mažinti teršalų, patenkančių į Baltijos jūrą, kiekį.

Šias rekomendacijas, raginančias pasirinkti tinkamus žemės dirbimo metodus, auginti maistinių medžiagų išsiplovimą iš dirvožemio mažinančius augalus, taikyti daugianarę sėjomainą ir kt., artimiausiu metu ketina patvirtinti ir Europos Taryba.

Susirūpinusi Europos Komisija rengia naują Europos Sąjungos dirvožemio strategiją, kuri turėtų būti paskelbta 2021 metų pabaigoje. Pagrindinės priemonės, gerinančios dirvožemio būklę, bus susijusios su anglies junginių kaupimu dirvožemyje ir biomasėje, taip pat cheminių trąšų naudojimo mažinimu.